Svarstys siūlymą įpareigoti tikrinti dirbančių su vaikais teistumą

0
65

LR Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama įpareigoti asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą), darbdavius tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o atitinkamas institucijas vykdyti darbdavių priežiūrą. Tokiu būdu siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus.

Šiuo metu asmenims draudžiama dirbti su vaikais, teikti paslaugas, savanoriauti, jei jie buvo teisti už seksualinius nusikaltimus, tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokie asmenys yra įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą.

Pasak ministrės, šiandien darbdaviai turėtų turėti pareigą tikrinti, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, tačiau ne visi darbdaviai ir paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar tas asmuo nėra teistas už seksualinius ir sunkius nusikaltimus. „Šiais projektais mes siekiame ir supaprastinti procedūras, ir užtikrinti atsakomybę, pareigą ir prievolę tikrinti visus, kurie dirba su vaikais“, − aiškino M. Navickienė.

Kaip tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė, kiekvienas asmuo, kurio darbas susijęs su vaikais, galėtų nemokamai jam patogiu būdu (bus galima ir per elektroninių paslaugų portalą) gauti QR kodą ir jį parodyti darbdaviui. Įstaigos vadovas tikrinti asmenų, kurių veikla susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą privalėtų ne tik prieš įdarbindamas, bet ir vėliau periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Anot ministrės, darbdavys pagal savo nuožiūrą patikrinimą galėtų atlikti ir dažniau.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus – nuo 300 iki 500 Eur, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį – nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.

Teikiamais projektais taip pat būtų įtvirtinamas draudimas dirbti su vaikais, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas asmeniui ne tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, bet ir padariusiam nusikaltimus, bet atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, esant lengvinančioms aplinkybėms ir kt.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 95 Seimo nariai, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.