Visuomenininkų grupė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydami savo autoritetu paremti jų siūlomą iniciatyvą – nutiesti greitojo geležinkelio vėžę, jungiančią Vilniaus vakarinį pakraštį (Pilaitę) su šalies logistikos ir keleivių pervežimo centru tampančia Karmėlava. Tai leistų Tarptautinį Kauno oro uostą ir būsimą „Rail Baltica“ stotį pasiekti vos per 15–17 min.
Susiklosčiusi šalies ekonominio vystymosi situacija, rašoma kreipimesi, reikalauja aktyviau imtis realizuoti LR teritorijos Bendrojo plano sprendinį – sukurti Vilniaus ir Kauno dvimiestį, abu miestus sujungiant greitojo keleivinio geležinkelio vėže.
Esama geležinkelio Vilnius–Kaunas linija būtų naudojama krovinių ir keleivių vietiniam pervežimui.
Šį uždavinį dar labiau aktualizuoja realiai egzistuojanti Astravo atominės elektrinės avarijos galimybė ir galimo radiacinio užterštumo pavojus. Nauja linija būtų galima atlikti skubią gyventojų evakuaciją.
Geležinkelių situacija Lietuvoje viena prasčiausių Europoje, pagal jų panaudojimą keleiviams pervežti esame paskutiniai Europoje. Didinti šiuos pervežimus būtina ne tik dėl gyventojų patogumo, bet ir dėl Europos žaliojo kurso nuostatų.
Dėl neracionalaus trasų išdėstymo ir mažo traukinių greičio lietuviai geležinkeliais naudojasi šešis kartus mažiau nei Latvijos ir net dešimt kartų mažiau nei Vokietijos gyventojai. Čia tenka pridurti, kad savo naujojoje Viešojo transporto koncepcijoje latviai planuoja pirmenybę teikti kelionėms geležinkeliu. O Vokietijoje, nepaisant jos gerai išvystyto elektrifikuoto geležinkelio, turinčio apie 2000 km greitojo geležinkelio linijų, planuojama padvigubinti investicijas į geležinkelio tinklo modernizavimą ir plėtrą.
Susisiekimo problemoms neabejingi visuomenininkai siūlo – nestabdant pradėto Lietuvos geležinkelio modernizavimo – leisti įsteigti naują privačią geležinkelių bendrovę, kurios tikslas: planuoti ir organizuoti darbą, siekiant sujungti Vilniaus ir Kauno miestus greitojo geležinkelio linija Pilaitė–Karmėlava. Projekto įgyvendinimui nebūtų reikalingos biudžeto lėšos. Toks sprendimas leistų sutrumpinti kelionę tarp dviejų didžiausių miestų daugiau nei tris kartus. Be to, jis panaikintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo monopolį: konkurencija tarp esamos ir naujos geležinkelių bendrovės gerokai pagerintų keleivių aptarnavimą ir geležinkelių darbo efektyvumą.
Organizavus tokios sistemos įgyvendinimą ir aptarnavimą, būtų užtikrintas greitas, saugus ir patogus susisiekimas, pritrauktos investicijos padidintų užimtumą, mažėtų oro tarša, kiltų ekonomika, išaugtų šalies prestižas.
