Vilnius ir Kaunas paskelbė apie šilumos kainų šuolį, nors dar iki šildymo sezono – mažiausiai mėnuo.
AB „Kauno energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ liepos mėn. brangiau pirkus kurą ir šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja – atitinkamai 11,02 proc. Kaune ir 10,56 proc. Vilniuje.
Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Rugsėjo mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro ir gamtinių dujų kainų augimas. Į 2018 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 142,45 Eur/tne, yra 7,69 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. biokuro kaina (132,28 Eur/tne). Į 2018 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota gamtinių dujų (žaliavos) kaina – 22,71 Eur/MWh yra 19,7 proc. didesnė, palyginus su ankstesnio mėn. dujų kaina (18,97 Eur/MWh).
Tačiau buvo tokių šilumos tiekėjų, kurie sugebėjo kainą net pamažinti. Pavyzdžiui, VĮ „Visagino energija” tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, mažėja 5,54 proc. Dėl pigiau įsigyto kuro UAB „Šilutės šilumos tinklai” aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 1,64 proc. mažiau.
O šilumos kainos šalies didmiesčiuose taip smarkiai išaugo tuo metu, kai Aplinkos ministerija pareiškė, jog leis kertamų miškų plotus padidinti net 6 proc. Miškai jau kertami, tačiau šilumininkai vis tiek kelia kainas. Įdomu, kaip dabar elgsis centrinė valdžia. Tikėtina, jog baus ir draus. O baus, greičiausiai, mažindami asignavimus didmiesčiams. Aišku, jog daugiau kirsti nesustos, o gal net dar labiau kirviais mojuos. Tuo pačiu išties savo gerumo ranką mokumo problemų turintiems tautiečiams, nes skaičius žmonių, pretenduojančių į kompensacijas už šildymą, išaugs. Reiškia visur visko bus tik daugiau ir geriau.
Tetrūksta vieno išaiškinimo – kaip tai atsilieps visų mūsų sveikatai…
