Efektyviai veikianti darbo rinka šiandien kur kas atsparesnė ekonominiams šokams nei prieš keletą metų – taip Lietuvos gyventojų galimybes didinti pajamas vertina banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Artėjant didžiosioms metų šventėms, o taip pat – infliacijai sukėlus komunalinių paslaugų, NT nuomos ir kitas kainas, vis daugiau žmonių atranda papildomus pajamų šaltinius šalia pagrindinio ir išnaudoja technologijų galimybes. Išbandyti pavežėjo ir maisto kurjerio profesijas leidžiančios „Bolt” platformos atstovai atkreipia dėmesį į artėjantį prieškalėdinį šurmulį: būtent šiuo metu tradiciškai didėja čia dirbančių pajamos.
„Formaliai šiandien kiekvienas žmogus vykdamas automobiliu į darbą gali kažką pavėžėti, o po darbo kelias valandas skirti kažkokiai papildomai veiklai, bet esminis dalykas čia yra lankstumas ir pati galimybė rinktis dirbti ar nedirbti daugiau. Taip, egzistuoja su tuo susiję iššūkiai ar kraštutinumai, žmonės gali netgi perdegti, bet kiekvienas turėtų racionaliai įsivertinti, kiek laiko ir pastangų jis skiria papildomai veiklai ir ar tai atitinka jo lūkesčius. Jeigu norisi kažko ypatingo Kalėdoms, normalu prieškalėdinį laikotarpį padirbėti šiek tiek daugiau”, – sako Ž. Mauricas. Pasak jo, žmonių situacijos labai skirtingos, todėl pirmiausia reikėtų įsivertinti ne tik savo gaunamas pajamas, bet ir artimiausioje perspektyvoje planuojamas išlaidas.
„Tarkime, vasaros pabaigoje į sostinę atvykusius studentus pasitiko labai aukštos būsto nuomos kainos, todėl tikėtina, kad jos nugulė ir į sutartį, numatančią mėnesinius mokėjimus. Prie jų prisideda kol kas taip pat nemažėjančios komunalinių paslaugų kainos. Taigi, pajamų šaltinis šalia mokslų universitete dažnu atveju stabilizuoja asmens finansinę padėtį”, – pastebi ekonomistas ir dalinasi savo paties prisiminimais: „Anksčiau studentams tekdavo iš dalies apleisti mokslus, nes įsidarbinus, tarkime, restorane, atidirbdavai kiekvieną valandą, todėl studentai ieškodavo papildomų darbų, kaip kad vertimo paslaugos. Šiandien situacija kur kas paprastesnė dėl darbo rinkos efektyvumo”.
Pandemija perkrovė darbo rinką, bet ne visiems
Tendencija, kad darbo rinka Lietuvoje tampa vis lankstesnė, buvo stebima dar prieš pandemiją, tačiau būtent jos metu įvyko lūžis, apvertęs viską aukštyn kojom. Technologijos ir darbas iš namų išmokė žmones dirbti, kaip jie nori, kiek nori, lanksčiai derinti darbą su laisvalaikiu, atsirado ir daugiau veiklų, galinčių generuoti papildomas pajamas. Ekonomisto Ž. Maurico vertinimu, tai daro įtaką ne tik šalies ekonomikai, bet ir mažina darbo rinkos jautrumą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi vieną pajamų šaltinį, jo praradimas yra didesnis smūgis.
„Pastaraisiais metais labai suaktyvėjo žmonių migracija darbo rinkoje – gyventojai keičia ne tik darbovietes, bet ir profesijas, išbando naujus užsiėmimus, didina pajamų šaltinių kiekį. Šie procesai Lietuvoje intensyvesni netgi nei kaimyninėje Lenkijoje, bet tai labiau pasakytina apie jaunesnius žmones, o vyresnei visuomenės daliai panašūs pokyčiai vis dar yra iššūkis”, – mano ekonomistas.
Pasak jo, jeigu leidžia sveikata ir yra noro, dalį savo laiko skirti darbui galėtų net ir pensinio amžiaus gyventojai, norintys prisidėti prie mūsų šalyje pakankamai mažų pensijų. Palyginimui, tokia praktika yra visiškai įprasta netgi kur kas aukštesnį pragyvenimo lygį demonstruojančiose Skandinavijos šalyse. Lietuvoje gi senjorai dažnai baiminasi tiek technologijų, tiek naujos veiklos, nors ekonominiu požiūriu tai galėtų būti raktas ir į skurdo problemos sprendimą.
Reikalavimai papildomai veiklai nedideli – reikia tik noro
Lietuvoje pavežėjimo bei maisto pristatymo paslaugas teikiančios „Bolt” platformos atstovai vairuotojus ir kurjerius jau ne pirmus metus skaičiuoja tūkstančiais, tačiau jų skaičius ir toliau nuosekliai didėja. Ne už kalnų – tikras prieškalėdinis darbymetis, kurio metu naują veiklą paprastai išbando daugiau žmonių. Praėjusių metų duomenimis, per gruodžio mėnesį vairuotojų platformoje pasipildė maždaug 10 proc.
„Didelei daliai pavežėjų ši veikla nėra pagrindinė. Vairuoja statybininkai, prekybos sektoriaus darbuotojai, pasitaiko net sportininkų ar žurnalistų – labai įvairūs žmonės su skirtingomis motyvacijomis, bet juos vienija tam tikra verslumo ar darbštumo gyslelė. Svarbu ir tai, kad technologiniai sprendimai šiandien leidžia šios veiklos imtis praktiškai bet ką bei įtraukti vyresnio amžiaus žmones”, – akcentuoja Andrius Pacevičius, „Bolt” vadovas Lietuvoje.
Jo teigimu, dauguma pavežėjų darbui naudoja savo automobilį, bet veikia ir specializuotos įmonės, nuomojančios automobilius šiai veiklai. Norint tapti pavežėju reikia įregistruoti individualią veiklą ir gauti porą dokumentų iš institucijų, bet tą paprastai pavyksta padaryti per keletą dienų.
Užsidirbti padeda ir šventės, ir prasti orai
Paslaugų platformų veiklos modelis remiasi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, todėl vos išaugus užsakymų ar iškvietimų kiekiui, didėja vairuotojų ir kurjerių įkainiai. Didžiausias metų pikas – laikotarpis nuo gruodžio vidurio iki Naujųjų metų. „Bolt” vadovas skaičiuoja, kad įprastai pavežėjo pajamos gruodžio antroje pusėje yra apie 25 proc. didesnės nei kitais mėnesiais.
Dar įdomesnius skaičius pateikia „Bolt Food” vadovas Justinas Bambalas, pasakodamas apie maisto kurjerių darbymetį. Praėjusių metų kalėdiniu laikotarpiu, lyginant su įprastomis dienomis, kurjerių pajamos augo maždaug 40 proc., pelningiausia tradiciškai yra pirmoji metų diena – šiemet per ją dirbę kurjeriai gavo 87 proc. daugiau pajamų nei įprastomis dienomis.
„Čia svarbu ne vien išaugusi paklausa. Maisto kurjerių įkainiams daugikliai taikomi ir esant prastoms oro sąlygoms. Taip pat didesni įkainiai skaičiuojami ir tolimesniems užsakymams, paprastai vykdomiems savo automobiliu. Kaip ir pavežėjų atveju, labai mažai kurjerių šiai veiklai skiria pilną darbo dieną. Didžioji dauguma jų yra jauni žmonės, kurie nori ir užsidirbti papildomai, siekdami įgyvendinti savo ambicijas”, – sako J. Bambalas.