Kreditų nekilnojamajam turtui įsigyti apimtys pirmą kartą po ilgos pertraukos viršijo prieš metus buvusį lygį. Išlieka naujų paskolų įmonėms kreditavimo apimties metinio augimo tendencija. Gyventojų terminuotųjų indėlių apimtis didėja jau labai nedaug, o įmonėms ši taupymo priemonė atrodo mažai patraukli.
Komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Būdvytienė
Euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus šiek tiek susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas gegužės mėn. buvo spartus ir sudarė 8,7 proc. Gegužės mėn. vėl truputį pabrango naujas skolinimasis (6,6 %), tačiau įmonių paskolų kainodarai yra būdingi didesni svyravimai. Du mėnesius iš eilės didėja įmonėms suteiktų naujų paskolų skaičius, tačiau jis vis dar beveik dešimtadaliu atsilieka nuo 2023 m. gegužės mėn. lygio. Išlieka naujų paskolų kreditavimo apimties augimo tendencija – naujų paskolų įmonėms per gegužės mėn. apimtis sudarė 323 mln. Eur ir buvo perpus didesnė už ilgalaikį vidurkį (205 mln. Eur). Vis dėlto, atsižvelgiant į bendrojo vidaus produkto pokyčius, įmonės buvo kredituojamos nenukrypstant nuo ilgalaikės tendencijos.
Euro zonoje namų ūkių kredito portfeliui per metus jau šiek tiek padidėjus, Lietuvoje jis didėjo gana sparčiai (6,8 %). Tęsiantis naujų būsto paskolų palūkanų mažėjimo tendencijai (gegužės mėn. palūkanų norma sudarė 5,4, o balandžio mėn. – 5,5 %), pirmą kartą nuo 2022 m. lapkričio mėn. metinė naujų būsto paskolų apimtis jau viršijo (apie 4 %) prieš metus buvusį lygį. Birželio pradžioje Europos Centriniam Bankui sumažinus palūkanų normas, EURIBOR lūkesčiai finansų rinkose iš esmės nepakito ir iki šių metų pabaigos prognozuojama, kad EURIBOR nukris apie 0,5 proc. punkto – tai darytų įtaką tolesnei palūkanų normų mažėjimo tendencijai. Jau antrą mėnesį iš eilės didėja metinis suteiktų naujų būsto paskolų skaičius, gegužės mėn. tokių paskolų skaičius jau 6 proc. viršijo prieš metus buvusį lygį (balandžio mėn. –3 %). Vartojimo ir kitos paskolos teikiamos aktyviai – per metus jų skaičiui ūgtelėjus 5 proc., nominalusis vartojimo paskolų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo 25,1 proc. Pažymėtina, kad vartojimo kredito kaina gegužės mėn. sumažėjo ir sudarė 9,6 proc.
Gyventojų sutarto termino indėlių apimtis auga vis lėčiau, o įmonių – mažėja. Gegužės mėn. sutarto termino gyventojų indėlių portfelis perkopė 7,2 mlrd. Eur, tačiau grynasis indėlių srautas didėjo vis lėčiau – 28 mln. Eur (balandžio mėn. – 40 mln., kovo mėn. – 108 mln. Eur). Nors gegužės mėn. įmonių terminuotųjų indėlių portfelis šiek tiek padidėjo (20 mln. Eur, balandžio mėn. – sumenko beveik 30 mln. Eur) ir sudarė 1,8 mlrd. Eur, tačiau iš esmės tendencija nekinta – įmonių susidomėjimas šia taupymo priemone vis dar yra gana mažas. Sutarto termino bendra gyventojų ir įmonių indėlių dalis indėlių struktūroje sudaro apie 27 proc. Pažymėtina, kad įmonių sutarto termino indėlių, tenkančių Lietuvos rezidentams, dalis beveik dvigubai atsilieka nuo euro zonos vidurkio. Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos nuo 2023 m. rudens tebėra panašaus lygio, kol kas dar reikšmingiau nemažėja. Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 7,9, o įmonių – sumažėjo 4,8 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 23 mlrd. ir 10,2 mlrd. Eur).