„Tauta, kuri praranda atminimą, nustoja būti tauta“, – šie Juzefo Pilsudskio žodžiai puikiai atvaizduoja įvykių, suformavusių mūsų tapatybę, atminties puoselėjimo esmę. Sausio sukilimas – tai vienas tragiškiausių, o taip pat ir didvyriškas bendros Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapas. Jis primena mums apie nepalaužiamą kovą už laisvę, nepriklausomybę ir orumą.
Vakar Eišiškėse, kur žemė iki šiol saugo dramatiškų įvykių atminimą, surengtas 1863-1864 m. tautinio sukilimo pradžios 162-ųjų metinių minėjimas.
Į renginį atvyko garbingi svečiai: Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Lenkijos Respublikos ambasados Generalinis Konsulas Dariusz Wiśniewski, Lenkijos Respublikos vicekonsulė Jolanta Wiśnioch.
Minėjimas prasidėjo šv. mišiomis vietos bažnyčioje. Tikintieji meldėsi už sukilėlių sielas ir už Tėvynę.
Vėliau renginio dalyviai rinkosi prie paminklo, skirto1863 – 1864 metų sukilimo dalyviams. Jis buvo atidengtas 2014 m.
1863 m. šioje vietoje Eišiškių parapijos vikaras Juzef Horbačevski pirmasis Lydos apskrityje paskelbė Laikinosios nacionalinės vyriausybės Manifestą. Čia būriavosi Liudviko Narbuto (Teodoro Narbuto sūnus) vadovaujami sukilėliai. Paminklas simbolizuoja bendrą ir garsią Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 400 metų istoriją, o kiekvieną šimtmetį liudija paminklo grindjuostės. Obeliskus jungia varpas, kurio skambesys turi priminti dabartinei ir ateities kartoms apie Sausio sukilimo didvyrius, garsią praeitį ir bendrą istoriją, o taip pat kviesti dirbti ateities labui.
Prie paminklo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės, kaip atminimo ir padėkos simbolis žuvusiems kovoje už laisvę. Minėjimo metu pasisakė renginio organizatoriai ir svečiai, pabrėždami didvyrių ir istorijos atminimo puoselėjimą.
Šalčininkų rajono savivaldybės informacija