Šalia Vilniaus rajono esanti Astravo AE dar neįjungta, tačiau pranešama apie aukščiausio lygio Baltarusijos pareigūnų būgštavimus, jog rusai gali pareikalauti didesnės sumos nei susiderėta.
Prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog turi duomenų, kad Vladimiro Putino administracija ieško būdų, kaip priversti baltarusius sumokėti ir už neplanuotas prastovas, kilusias dėl avarijos, kai buvo pažeistas reaktoriaus korpusas.
„Nors pirmojo bloko paleidimas atidedamas vienerius metus, mane pasiekė informacija, kad Rusija, galbūt, paprašys kompensuoti šį terminą. Tai apskritai nepriimtina. Žinoma, mes nenorime kreiptis į teismus, kaip tai numatyta sutartyje. Mes esame sutarę, kad grąžinimo terminas turėtų būti pratęstas. Ir palūkanų norma neturėtų būti didesnė nei kitoms valstybėms“, – teigė A. Lukašenka.
Rusija Astravo atominės statyboms yra suteikusi 10-ties milijardų JAV dolerių paskolą, o tai beveik visa suma, kiek ir kainuos naujoji elektrinė.
Šalia Vilniaus statomos jėgainės pirmasis reaktorius elektrą turėtų pradėti gaminti dar 2019 m. pabaigoje.
Lietuvos žiniasklaidoje netrūksta įžvalgų, kas nutiktų, jei šalia sostinės įvyktų branduolinė avarija. Vilniaus rajonas ir dar 15 šalies regionų patenka į 100-to km zoną, kurioje turėtų būti taikoma profilaktika stabiliuoju jodu.
Iki Fukišimos avarijos ekspertai laikėsi nuomonės, jog evakuacija būtina 30 – 50 km spindulių. Dabar kalbama apie ne mažesnį priemonės taikymą visu šimtu kilometrų perimetru. Jei elektrinė bus pastatyta, pagal rekomendacijas, Lietuvai tektų turėti visą infrastruktūrą avarijos padariniams šalinti.
Pirmoje – 5 km zonoje, dar vadinamoje neatidėliotinų veiksmų, – be jokių papildomų prognozavimų ar apskaičiavimų iš karto reikia slėptis arba evakuotis ir vykdyti profilaktiką stabiliu jodu. Toliau numatyta 30 km zona, į kurią, įvykus avarijai, patektų Švenčionių ir dalis Vilniaus rajono. Ši zona vadinama skubiųjų apsaugomųjų veiksmų, kurioje būtų veikiama pagal rekomendacijas.