Ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

0
174

Aukštyn į upes kyla neršti iš Baltijos jūros atplaukę lašišos ir šlakiai. Norint  šias žuvis apsaugoti, kaip ir kasmet, įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai. Kadangi šiais metais rugsėjo 16 d. yra šeštadienis, draudimai įsigalios po savaitgalio – rugsėjo 18 d.

Įprastai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.

Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti. 

Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Draudžiama bet kokia žvejyba ties pagrindinių lašišoms svarbių upių – Neries, Šventosios, Minijos ir Jūros žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Nuo praėjusių metų žvejybos tvarka nepasikeitė – privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius, sugautus rudenį ir žiemos pradžioje – iki gruodžio 31 d. Ši nuostata galioja visiems žvejams, net ir įsigijusiems žvejo mėgėjo kortelę.

Žvejo mėgėjo kortelės išduodamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. O nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. lašišų ir šlakių migracijai svarbiausiuose upių ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede, mėgėjų žvejyba apskritai uždrausta.

Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.

Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugę žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.

Žvejyboje reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.

Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Imant žuvį sausomis rankomis, ar dar blogiau – rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Dažniausiai paleistos žuvys neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.

Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleisti žuvį upėje reikia laikant prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.