Ką Vilniaus rajone atpigins „vaučeriai“?

0
151

„Valstiečiai“, arba kitaip profesionalai, vėl sužibėjo. Vėl kažką keis… Juk niekas nieko nedarė tris dešimtmečius. Ką ten tris – net Smetonos laikais niekas nieko gero nedarė. Būtent todėl dabar taip sunku kovoti, būtent todėl dabar reikia viską tobulinti, ką seni „lochai“ pridirbo.

Vakar vėl iš ekranų švietė Veryga – šį kartą apie tai, kokie snargliai gali būti nutįsę lopšelinukams prieš pusryčius. Šitos reformos abejotinos sveikatos sveikatos ministras imasi po to, kai pagaliau iš ugdymo įstaigų išgyvendino spirgučius ir silkę. Tik ar tokių produktų kur nors buvo? Nebent ten, kur švietimo įstaigas lanko verygiukai. Vilniaus rajone tokio „mėšlo“ nei darželiuose, nei mokyklose niekada niekas ir neregėjo. Na, bet tiek to. Dabar apie globalesnes maisto problemas – apie masinį kainų mažėjimą ir perkamosios galios didėjimą, kuris jau čia pat.

12-kos laiškų, užsienio prekybininkams, autoriaus Sauliaus Skvernelio “profesionalai” dalinasi ir kažkokiomis “vaučerių” idėjomis. Ką ir kam tuo norėjo pasakyti – velnias žino. Čia, tikriausiai, kaip su tais laiškais. Rašai, kad tik pliusą užsidėtum. “Vaučeriai” bus parduodami pašte. Nuėjai, nusipirkai, o tada į parduotuvę. Kas iš to, paklausite? Bet natūralu, kažkas iš to naudą turės – visų pirma užsidės paštas. Toliau kas? Kaip tu “profesionale”, priversi gyvenimu džiaugtis “vaučerio” pirkėją? Juk jam reikės dvigubas eiles atlaikyti ir ar iš to išeis kažkoks pigumas, sunku pasakyti, nes tarpininkų tai tik padaugės. Jei tie “vaučeriai” už dyką būtų pašte dalinami, tada galima būtų kalbėti apie apčiuopiamą naudą. Panaši sistema puikiai veikia kariuomenėje, kur nesuvartojami daviniai tampa savotiškais “vaučeriais”, jų turėtojams atnešantys šiokios tokios naudos. Bet taip yra tik todėl, jog jie pardavėjui nieko nekainuoja. Kaip sakoma, nieko naujo – sistema jau pažįstama. Puikiai veikė sovietmečiu, kai statybininkai parduodavo savo pietų talonus, veikė ir prie Smetonos, kai panašiai buvo elgiamasi su žąsimis, kurios turėjo būti pagalba ūkininkams. Visada panašūs “vaučeriai” puikiai koreliavo su alkoholiniais gėrimais. Tikėtina, jog tas pats bus ir šį kartą. Dar nė vienas grynakraujis “profesionalas” kaip dabartiniai neišdūrė eilinio lietuvio. Neišdurs ir dabar.

Beje, labai svarbus idėjos autorių manymas, kad “vaučeriai” taps labai populiaria valiuta tarp turgaus prekeivių ir kitų mažųjų prekybininkų, nes jie galės daugiau parduoti. Tačiau pastarieji jau dabar abejoja, ar tokią valiutą priims, nes tai vėl papildomi kaštai. Žodžiu, niekas nieko nesupranta ir tokios tvarkos nenori, o ji jau patvirtinta ir beveik įtvirtinta.

Taigi, grįžkime prie tų, kam Vilniaus rajone, o taip pat ir aplinkiniuose, prekyba “vaučeriais” gali būti labai patraukli. Neabejotinai – tokiems “ūkininkams”, kurie nieko neaugina, o tik vežasi dideliais kiekiais iš tos pačios Lenkijos ir parduoda kaip savo. Neabejotinai, tokiame “smulkiame versle” “vaučeriai” taps dar viena patrauklia valiuta, už kurią bus perkama ir parduodama lygiai tas pats kaip ir už eurus arba gal net bitkointus.

Teigiama, jog “vaučeriai” pasmerkti – arba jų net nebus, arba “sėkmės” atveju, viską dar labiau pabrangins ir tada jų likimas – aiškus, o pasekmės dar ne. Gi juos dar ims padirbinėti.