Kai skraido degantis dujų balionas

0
334

Suskystintų dujų balionai, įsiplieskus ugniai, varto namų sienas ir kilnoja stogus. Vakar vakare gaisras kilo Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Skirgiškių kaime, kur liepsnojo ūkinis pastatas, priblokuota malkinė, o netrukus užsidegė ir medinis gyvenamasis namas. Pasak šio gaisro gesinimo vadovo, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniojo specialisto Vladislavo Zapolskio, pirmieji gesinti, pastebėję gaisrą,  atskubėjo trys kaimynai. Matydami  sparčiai plintančią ugnį, vyrai šoko iš šalia esančio voljero gelbėti šuns.

„Tuo metu lauko virtuvėje, kurioje buvo gaminamas maistas,   sprogo dujų balionas. Sprogimo banga išvertė tarp malkinės ir voljero buvusią sumūrytą sieną, kuri užvirto ant vieno iš vyrų, kitus du  sprogimo banga nubloškė į šalį. O degantis balionas šaute šovė  į medinį gyvenamąjį namą, kuris  tuoj pat pradėjo degti,“ – pasakoja  V. Zapolskij. Vyras, ant kurio užgriuvo siena, buvo išgabentas medikų.

Atskubėję ugniagesiai ėmė gesinti degantį gyvenamąjį namą, jų dėka ugnis neišplito, ji suniokojo tik vieną iš kambarių. Jiems teko tramdyti ir liepsnojantį namo stogą. Beje, ugniagesiai lauke rado išneštą ir suvirinimo darbams skirtą dujų balioną, kuris, savininko teigimu, turėjo būti ūkiniame pastate.

Pasak V. Zapolskij,  šiame gaisre sprogimo būta tokio stipraus, kad net už kelių metrų esančio kaimyno name, kurio lauko durys buvo likusios praviros,  sprogimas plėšė išplėšė vidines duris, o šiltinamoji medžiaga atšoko nuo namo sienos.

„Kiekvienas gaisras kelia didelį pavojų, tiek gyventojams, tiek ugniagesiams.  O ypač jei yra dujų balionų. Kai gaisrų metu apie tai tenka klausti savininkų, jie neretai sutrinka, kartais su jais net būna sunku susikalbėti, o neretai iš viso nėra net ko pasiteirauti. Todėl visada turime įvertinti pavojaus riziką, kad apsisaugotume nuo traumų ar žūties,“ – sako didelę gaisrų gesinimo patirtį turintis V. Zapolskij. Beje, jam teko gesinti ir birželio 13 d., Lentvaryje kilusį gaisrą, kuriame taip pat sprogo dujų balionas.

Gyventojams V. Zapolskij pataria  ne tik pasirūpinti gaisriniu saugumu: „Galime tik padėkoti žmonėms, kurie mus pasitinka prie pagrindinio kelio, ypač kaime, kurie suteikia išsamią informaciją tiek apie gaisrą, tiek  apie tai, kur galėsime rasti vandens. Padėdami mums, jie padeda ir sau ar savo kaimynams.   Beje, kilus gaisrui, tuoj pat reikėtų skambinti skubios pagalbos telefonu 112, ir tik tada bandyti gesinti, kad nebūtų  gaištamos brangios minutės.“

Beje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų vien šiais metais Lietuvoje kilo 18 gaisrų, kurių metu jau  žuvo 3 žmonės ir 3 gyventojai buvo traumuoti.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos specialistai teigia, kad daugelis tokių nelaimių įvyksta  dėl netinkamo  suskystintų dujų  balionų naudojimo. Dera žinoti, kad dujų baliono negalima statyti prie  šildymo prietaisų, nes kaitinamos jos plečiasi. Leistinas mažiausias atstumas – vienas metras nuo tokių prietaisų, o nuo atviros ugnies šaltinio – penki metrai. Draudžiama dujų balioną statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių.

O pajutus dujų kvapą patalpose, labai svarbu greitai užsukti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Net ir maža kibirkštis, įvykus dujų nutekėjimui, gali sukelti dujų–oro mišinio sprogimą. Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, būtina skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą.

PAGD prie VRM informacija