Kaip lietuviai priima finansinius sprendimus ir kieno įtaka didžiausia? Sumenko influencerių autoritetai

0
51

Tautiečiai investavimo sprendimus dažniausiai priima remdamiesi savo patirtimi (50 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu renkantis konkrečius investavimo ar taupymo būdus, svarbiausia gyventojams yra prognozuojama grąža bei finansinių paslaugų tiekėjo reputacija, atskleidžia tyrimas.

„Nors priimdami finansinius sprendimus esame linkę labiausiai pasitikėti savo pačių patirtimi, ketvirtadalis apklaustųjų sako, kad kliaujasi ir internete randama informacija. Šiame skaitmeniniame amžiuje internete iš tiesų galima rasti daug naudingo turinio, tačiau siekiant išvengti klaidingų sprendimų ar netgi sukčių kabliukų, būtina įvertinti informacijos patikimumą. Bene paprasčiausia patikimos informacijos ieškoti oficialiuose finansinių institucijų kanaluose, kurių aktualumas, kaip rodo tyrimas, išaugo“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tai, kad priimant finansinius sprendimus kliaujasi bankų pateikiama informacija nurodo 21 proc. respondentų. Tai – 4 proc. punktų didesnė dalis nei 2021 m.  Vos daugiau apklaustųjų – 24 proc. – sako pasitikintys pažįstamų rekomendacijomis.

Daugiau skepticizmo influencerių atžvilgiu

Kalbant apie viešosios informacijos kanalus, kuriuose gyventojai ieško informacijos apie taupymą ir investavimą, respondentai nurodo dažniausiai sekantys žiniasklaidos pateikiamą informaciją (32 proc.). Palyginti su 2021 m., žiniasklaidos populiarumas augo 3 proc. punktais.

Antroje vietoje rikiuojasi specializuoti vietiniai informacijos šaltiniai (25 proc.), trečioje – nuomonės lyderiai socialiniuose tinkluose (21 proc.). Sekantys jų pateikiamą informaciją apie taupymą bei investavimą nurodo 6 proc. punktais mažiau respondentų nei 2021 m.

„Galima pastebėti, kad tokie nuomonės formuotojai dažniau pasisako už konkrečias investavimo priemones ar būdus, kurie nėra tinkami visiems, tad jų aktualumas mažėja. Tačiau nuomonės formuotojas nelygus nuomonės formuotojui. Socialiniuose tinkluose ir kitose platformose gausu abejotinos reputacijos finansų konsultantų, kurie siūlo greitą ir didelį uždarbį iš investicijų, pardavinėja informaciją apie tai, kada geriausia pirkti ar parduoti finansines priemones. Deja, kaip taisyklė, tokie „signalai“ veda ne prie uždarbio, o prie nuostolių“, – sako J. Cvilikienė.

Svarbiausia gyventojams – grąža

Beveik pusė (48 proc.) gyventojų teigia, kad grąža nuo jų indėlio yra svarbus aspektas renkantis, kaip investuoti ar taupyti savo lėšas. Antroje vietoje pagal populiarumą – paslaugų tiekėjo reputacija, jį įvardijo 42 proc. respondentų. Tačiau, palyginti su 2021 m., šis aspektas svarbus 13 proc. punktų mažesnei daliai gyventojų.

Taip pat sumažėjo ir įkainių bei ypatingų pasiūlymų įtaka lietuvių finansiniams pasirinkimams. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, sumažėjęs finansinio partnerio reputacijos ir įkainių aktualumas vertintinas dvejopai.

„Viena vertus, Lietuvoje yra pakankamai patikimų investavimo ir taupymo paslaugų teikėjų, konkurencija tarp jų yra nemaža, tad ir kainos pasiūlymai dažniausiai bus konkurencingi. Kita vertus, vaikantis mažų įkainių ir didėlės grąžos bei numojus ranka į tiekėjo patikimumą, iškyla rizika pasimauti ant sukčių jauko. Taigi, norint sėkmingai įdarbinti savo laisvas lėšas, apsaugoti jas nuo infliacijos bei siekiant kitų ilgalaikių finansinių tikslų, konkrečius sprendimus priimti reikėtų remiantis patikima informacija ir renkantis solidžius bei patikimus finansinių paslaugų tiekėjus“, – sako J. Cvilikienė.