Iškritus gausiam sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Šeimos gydytojas Julius Dabkus sako, kad sniego kasimas ir valymas ypač pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.
Pasak mediko, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. Jo teigimu, dažniausiai traumas ir skausmingus pojūčius išprovokuoja šlapio, sunkaus sniego kėlimas.
„Sniegą kasti ketinantiems žmonėms rekomenduoju neužmiršti apšilimo ir šiek tiek pajudėti prieš kasimo darbus. Kasti bei kelti reiktų po mažą kiekį sniego. Jeigu prisnigta gausiai, nebandykite visko pakelti vienu kartu – kaskite sniegą sluoksniais. Pajutus nuovargį reikėtų daryti pertraukas. Stenkitės kontroliuoti kūno padėtį kasimo metu. Kasant sniegą dažniausiai lenkiama nugara, nenaudojama pritūpimų, tuomet nugaros raumenys yra itin stipriai apkraunami. Jei jie nėra įpratę prie tokios apkrovos, juos gali skaudėti, atsiranda patempimų bei traumų rizika“, – sako J. Dabkus.
Keliamas kiekis – labai svarbus
Pasak gydytojo, keliant sunkų sniegą svarbu išlaikyti plačią kojų padėtį ir tiesą nugarą. Jo teigimu, sniego kėlimo judesiai turi būti atliekami daugiausiai naudojant kojų jėgą, o kastuvą laikant arti kūno. „Išsirinkite tokį įrankį, kuris atitinka jūsų jėgas. Jei esate mažo ūgio, rinkitės lengvesnį kastuvą trumpesne rankena”, – pataria jis.
J. Dabkus atkreipia dėmesį, kad kasdami sniegą dažniausiai nukenčia tie žmonės, kuriems šis darbas yra vienkartinis raumenų apkrovimas. „Kuo didesnis fizinis aktyvumas kasdien, tuo mažesnė tikimybė dirbant tokius darbus pakenkti savo sveikatai“, – sako šeimos gydytojas.
Jo teigimu, pastarosiomis dienomis tenka bristi per storą sniego dangą, užpustytus šaligatvius. „Brendant per sniegą keičiasi žmogaus judesio biomechanika: ėjimas yra nestabilus, padidėja nukritimo rizika. Einant per sniegą raumenys labiau apkraunami ir eisena nebėra ergonomiška. Šie faktoriai lavina žmogaus organizmą ir skatina jį adaptuotis prie naujos apkrovos“, – tvirtina gydytojas.