Vilnius ir Kaunas paskelbė apie šilumos kainų šuolį, nors dar iki šildymo sezono – mažiausiai mėnuo.
AB „Kauno energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ liepos mėn. brangiau pirkus kurą ir šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja – atitinkamai 11,02 proc. Kaune ir 10,56 proc. Vilniuje.
Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Atsakingos institucijos (VKEK) duomenimis rugsėjo mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro ir gamtinių dujų kainų augimas.
Paskui šias kainas, pasirodo, kyla ir medienos kainos, o miškai virsta plynėmis, kuriose formuojamos ūkininkų sodybos.
„Kirtimai suaktyvėjo, nes 20 proc. pakilo medienos kainos. Leidimai kirtimams išduoti prieš dvejus – trejus metus“, – vakar informaciniais kanalais skelbė Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
O tais pačiais kanalais pranešama ir kiek kitokia nuomonė. Šalies nacionalistai radikalai linkę manyti, jog Lietuvos miškus rengiamasi kaip reikiant praretinti, nes tai gali būti užsakymas iš nedraugiškų mums valstybių.
Beje, ši veikla aktyviai vykdoma ir šalia sostinės. Vilniaus rajone iškirstose plynėse kaip niekad sparčiai formuojamos ūkininkų valdos, kuriose galima statyti namus. Paskutinis žurnalistų užfiksuotas atvejis – kai iškirtus 6 ha brandaus pušyno už keliolikos km nuo miesto atsirado tuzinas sklypelių.