Atmintis gyva. Todėl kasmet prie atminimo kryžiaus pagerbiami vietos gyventojai, kuriuos nužudė sovietų kovotojai.
„Kaniūkai – tai ypatinga vieta. Nužudyti mūsų kaimynai, mūsų pažįstamų šeimos. Neturime to pamiršti“, – aukų pagerbimo renginyje kalbėjo kun. Juzef Aškelovič.
Karo metais Kaniūkuose buvo apie gyvenamųjų 60 namų, juose gyveno apie 300 gyventojų. Kaimas buvo išsidėstęs girios, kurioje veikė sovietų partizanų daliniai, pakraštyje.
Per pasikartojančius išpuolius jie vogdavo iš gyventojų maistą, drabužius ir galvijus. Dėl šios priežasties Kaniūkų gyventojai susibūrė į savigynos grupę. Todėl kaimo puolimu buvo siekiama nubausti gyventojus už nepaklusnumą ir atsisakymą aprūpinti maistu bei drabužiais.
Kaniūkų žudynės – tai vienas iš sunkių Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų, kurio aukomis tapo civiliai, pavyzdžių. Nepaisant to, kad tai įvyko vokiečių okupacijos metu (1944 m. naktį iš sausio 28 ir sausio 29 ąją), nusikaltimą įvykdė ne vokiečiai. 120 – 150 sovietų partizanų grupė apsupo kaimą ir apie 5 val. ryto pradėjo puolimą, kuris truko apie dvi valandas. Iš pradžių fakelais padegti namų stogai, o vėliau šaudomi panikos apimti bėgantys gyventojai. Tuomet žuvo mažiausiai 38 asmenys, keliasdešimt buvo sužeisti.
Ilgus metus apie žudynių aukas negalima buvo kalbėti. Faktas, jog nusikaltimą įvykdė sovietų – žydų partizanai, sovietmečiu ir vėliau dėl kitų priežasčių lėmė tylą. Galima sakyti, kad tik paminklo įrengimas Kaniūkuose prižadino būtinybę atgaivinti atminimą.
Deja, Kaniūkų žudynes įvykdę nusikaltėliai niekada nebuvo nubausti. Tautinės atminties institutas šią bylą pradėjo tirti 2001 metų kovo 8 d. Apklausti liudininkai, gyvenantys, šalyje, užbaigtos dokumentų paieškos lenkų ir užsienio archyvuose. Nepaisant to 2020 m. gegužės 21 d. tyrimas baigtas dėl žudynėms vadovaujančių nusikaltėlių mirties ir nesugebėjimo surasti likusių nusikaltėlių.
Šalčininkų rajono savivaldybės informacija