Po draudimo bendrovės BTA inicijuoto tyrimo paaiškėjo, kad taip besielgia 52 proc. sostinės gatvėmis „nardančių“ „profesionalų“. Ypač tai populiaru tarp moterų, kurios taip elgiasi netgi bandydamos įsprausti automobilį tarp kitų jau pastatytų transporto priemonių.
Vairuotojų elgsena stebėta rytinio ir vakarinio piko metu.
Didmiesčių vairuotojai – skubėjimo įkaitai
BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, eismo dalyvių įpročių stebėjimo eksperimentas atskleidė, kad daugiau nei pusei vairuotojų trūksta susikaupimo, kuris padeda tinkamai įvertinti aplinkybes.
„Kaip parodė eksperimento rezultatai, 49,7 proc. žalio šviesoforo signalo laukiančių vairuotojų didmiesčiuose nesiblaško ir toliau stebi eismo sąlygas. Tuo tarpu antra tiek vairuotojų per šį trumpą stabtelėjimą kalba ar naršo telefonu, užkandžiauja, gražinasi, kuičiasi automobilio salone. Tokios situacijos pavojingos, nes vairuotojai išsiblaško, tampa mažiau prognozuojami: jie gali tiek laiku nepajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek priešingai – staigiai „šokti“ iš vietos sukeldami avarinę situaciją. Akivaizdu, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo problema yra didelė“, – sako A. Žiukelis.
Vairuotojai naršo ir gražinasi
Rugsėjo pabaigoje atlikto stebėjimo duomenimis, 10,5 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų sustoję prie sankryžų kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, 15 proc. naršo išmaniuosiuose įrenginiuose, 6,5 proc. užkandžiauja ar gurkšnoja gėrimus, net 18,3 proc. gražinasi ar užsiima kita pašaline veikla, nežiūrėdami į kelią.
A. Žiukelio pastebėjimu, telefonai bei išmanieji įrenginiai yra akivaizdžiai didžiausi dėmesio blaškytojai – kas ketvirtas vairuotojas sankryžose dėmesį sutelkia į telefoną.
„Stovėjimas prie sankryžos nereiškia, kad tuo metu liaujamės dalyvavę eisme ir galime daryti, ką norime. Juo labiau, piko metu. Kaip tik reikėtų iki minimumo apriboti naršymą, o jei būtinai reikia kalbėti telefonu – naudokite laisvų rankų įrangą. Ir žinokite, kad net jei rankos ir neužimtos, dalis jūsų dėmesio, kurį skiriate pašnekovui, vis tiek nukrypsta nuo vairavimo ir išauga eismo įvykio tikimybė. Blaškymasis, „rovimas“ iš vietos ar lėtas, uždelstas pajudėjimas kaip tik reiškia, kad esate vienas iš tūkstančių eismo piko spūsčių architektų, net jei to sąmoningai nesuvokiate“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, vairuojant didmiesčiuose, kur eismo sąlygos intensyvios, derėtų vengti bet kokių dėmesį nukreipiančių veiksmų.
Vairuotojų elgsenos stebėjimo eksperimentas vykdytas rugsėjo mėn. pabaigoje, Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžoje.