Kas keturioliktas Lietuvos gyventojas susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi

0
43

Skurdo lygis 2021 m. šalyje siekė 7,1 proc., tačiau palyginus su 2020 m. sumažėjo 0,6 procentinio punkto. Didelį materialinį nepriteklių iš viso patyrė apie 199 tūkst. gyventojų, skelbia Statistikos departamentas.

2021 m. gyventojų, susiduriančių su skurdu, dalis mieste buvo 6,8 proc., kaime – 7,9 proc. Vargingai gyvenančiųjų mieste palyginti su 2020 m. sumažėjo 0,4 proc., kaime – 0,9 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 5,3 proc. asmenų susidūrė su sunkumais, kituose miestuose – 9,3 proc.; 2020 m. – atitinkamai 5,4 ir 10,2 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2020 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18–24 metų amžiaus grupėje padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, vaikų iki 18 metų – labiausiai.

Skurdo lygis sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus 18–24 metų amžiaus grupę. Šioje grupėje didelio materialinio nepritekliaus lygis padidėjo 2,4 procentinio punkto.

2021 m. daugiau kaip trečdalis gyventojų būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (380 Eur), 2021 m. gyveno 36,4 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 8,9 proc. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2021 m. gyveno 33,5 proc. asmenų.

Su visais išvardytais nepritekliais 2021 m., palyginti su 2020 m., buvo susiduriama rečiau

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie negali sau leisti savaitę atostogauti ne namuose, 2021 m. gyveno 26,3 proc. miesto ir 48,9 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 33,9 ir 41,8 proc.

Pensinio amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys dažniau nei kiti susidūrė su išvardytais nepritekliais, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomą, komunalinius mokesčius, būsto ir kitas paskolas, kredito įmokas ar įsigyti automobilį. Su šiais dviem nepritekliais dažniausiai susidūrė 18–24 metų amžiaus jaunimas. Palyginti su 2020 m., jaunimo dažniau patiriami tokie nepritekliai kaip negalėjimas laiku sumokėti su būstu susijusių ir kredito įmokų, negalėjimas bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, o ypač negalėjimas pakankamai šildyti būsto nulėmė materialinio nepritekliaus lygio padidėjimą šioje amžiaus grupėje.

Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2021 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,7 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.