Panaši iniciatyva taip pat galėtų išspręsti ir daugelį aplink Lietuvos sostinę gyvenančių žmonių problemų – dėl vaikų ugdymo, dėl susisiekimo infrastruktūros, būtiniausių paslaugų bei kitų dalykų tobulinimo.
Kauno miesto taryba į šį sprendimą planuoja įtraukti 99 miestelius ir kaimus iš 13-os seniūnijų, glaudžiausiai susijusių su Kauno miestu. Tą patį galėtų inicijuoti ir Vilniaus miesto taryba. Tereikia išanalizuoti, kurie sostinės priemiesčiai to pageidautų.
O jų tikrai netrūktų vien dėl nuolatos vidury mokslo metų vykdomų švietimo įstaigų remonto darbų ir dar labiau dėl pačios ugdymo kokybės jose. Kaip rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys, Vilniaus rajone beveik visi šimtukininkai – tik iš rusų kalbos. Tuo tarpu sostinėje abitūros egzaminų rezultatai visiškai kitokie. Su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis Vilniaus rajone – problemų taip pat nemažėja.
Kauniečiai praneša, jog miesto savivaldybės įmonės aptarnauja daugiau nei 25 tūkst. rajono gyventojų. Be to, dešimčiai rajono žmones aptarnaujančių autobusų maršrutų miesto savivaldybė kasmet išleidžia daugiau nei 1 mln. Eur.
Tuo tarpu Vilnius pernai suskaičiavo, jog sostinėje įvairiomis, tik vilniečiams skirtomis, paslaugomis naudojasi apie 60 tūkst. žmonių, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravę kitose savivaldybėse. Dėl to Vilnius praranda apie tris dešimtis mln. eurų kasmet.