Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena.
Kengyro sukilimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Egidijus Navikas, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys Edmundas Pupinis, Ukrainos ir Japonijos ambasadų Kazachstane atstovai.
„Apie ypatinguosius lagerius Kazachstano teritorijoje, kurių buvo keletas – Karlage, Steplage ir Pesčianlage, tikrai mažai kas žino. Ir apie patį Kengyro sukilimą Lietuvos visuomenė dar per mažai žino. Mūsų tikslas ir yra įamžinti tuos įvykius įvairiomis priemonėmis: paminklais, parodomis, konferencijomis, knygų leidimu“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, dalyvaudamas Kengyro sukilimo 70-ečio minėjimo renginiuose. Jis akcentavo, kad planuojama pradėti mokslinius ir archyvinius tyrimus – nustatyti kiek įmanoma daugiau Kazachstano ypatinguosiuose lageriuose kalėjusių lietuvių tapatybių. Steplago lagerių komplekse kalėjo apie 3 tūkstančiai lietuvių.
Pažymėtina, kad Žeskasgane 1990 m. pastatytas pirmas kryžius, kurio pastatymą inicijavo Algis Vyšniūnas ir Antanas Seikalis. 2004 m. čia iškilo architektų Mykolo Kurtinaičio ir Algio Vyšniūno sukurtas jau rekonstruotas paminklas, papildant naujais užrašais ir elementais.
2019 m., minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį, Žeskasgane, Karagandos srityje, atidengtas memorialinis paminklas. Memorialą suprojektavo architektai Algis Vyšniūnas ir Robertas Bardauskas. Šiemet, minint 70-ąsias Kengyro sukilimo metines, įgyvendinta ir Kengyro memorialo rekonstrukcija. Techninę dokumentaciją parengė architektas Vytenis Rudokas.
1948–1958 m. į Kengyro lagerį iš Komijos, Krasnojarsko krašto lagerių, etapais buvo vežami politiniai kaliniai, iš jų – ir lietuviai. Jie buvo varomi nepakeliamomis sąlygomis dirbti vario, volframo, molibdeno kasyklose, naujų vario gamyklos korpusų statybose. Toje pačioje teritorijoje kaliniai ne tik gyveno – už lagerių tvoros buvo užkasami ir mirusiųjų kūnai.
