Kelias, kokiu senovėje kai kurie vilniečiai keliavo į Rygą

0
344

Trys kilometrai nuo Pasvalio į šiaurės rytus, Pyvesos upės abiejuose krantuose – senovinis Papyvesių kaimas. Rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1585 metais kaip buvęs bajorkaimis. Tikėtina, jog net gerokai anksčiau būtent per šią gyvenamąją vietą ir pradėta keliauti į dabartinę Latvijos sostinę. Vienaip ar kitaip vykstantiems per Panevėžį reikėjo kirsti ir Pyvesą.

Dabartinis tiltas per upę, kuriuo kas diena pravažiuoja po keliasdešimt tūkstančių automobilių  “Via Baltica” magistralėje – maždaug už pusės kilometro nuo senovinio. Tačiau dar gyvi krašto žmonės pamena keliones senuoju. Beje, anais laikais iki jo net rimtesnio kelio nebuvo – vietomis jis driekėsi kaip dabar įsivaizduojame per laukus. Būdavo, kad ir arkliai užklimpdavo pažliugusioje molinguose vieškeliuose. Tada keliautojams tekdavo stumti ratus, kviestis pagalbą.

“Atsimenu, kad per šį tiltą dar buvo galima pravažiuoti ir mašinoms, tačiau niekas jau nevažinėjo. Gal tik su arkliais. O paskui tai nuardė ir padarė tik pėsčiųjų”, – pasakojo pakalbinta ilgametė vietinė gyventoja.

Dabar šioje senojo Rygos plento vietoje įrengtas pėsčiųjų tiltas per Pyvesą. Metalinės jo konstrukcijos išardytos praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio viduryje ir, kaip skelbiama panaudotos „Atžalyno“ kolūkio reikmėms.

Pagal išlikusias akmenines atramas galima spėti, jog tiltas per Pyvesą galėjo būti maždaug 6-ių metrų pločio. O rudenėjant nuo jo gamta turėjo būti labai panaši kaip šiandien…

Rašytiniuose šaltiniuose vieškelis Ryga – Kaunas šiose apylinkėse minimas dar 16 a.