Šiandien Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje viešėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir parlamentarai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Kamblevičius.
2021 m. sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, todėl Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu bei įvertindamas tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, nutarė 2021 metus paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Susitikimas prasidėjo nuo apsilankymo Keturiasdešimt totorių kaimo mečetėje, o vėliau tęsėsi Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės centre. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas, imamas Ramazanas Krinickis, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro Muftiatas vadovas Romas Jakubauskas bei Keturiasdešimt Totorių musulmonų-sunitų bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska papasakojo apie totorių kultūrą ir tradicijas, religiją, Keturiasdešimt Totorių kaimo vardo atsiradimo istoriją, apie čia gyvenančius žmones, bendruomenės vykdomą aktyvią veiklą. Prie diskusijų ir kavos puodelio pristatyti tradiciniai totorių gardumynai. Susitikime taip pat dalyvavo naujasis Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas Arturas Muchlia, Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės atstovai.
Susitikime dalyvavusi Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst džiaugėsi, kad Vilniaus rajone sugyvena tiek daug įvairių tautybių žmonių ir kad 2021 metų paskelbimas totoriškos kultūros metais – dar viena puiki proga arčiau pažinti savo kaimynus, susipažinti su jų didinga kultūra bei istorija. Taip pat merė patikino, kad Savivaldybė noriai padeda ir toliau suteiks visą reikiamą paramą totorių bendruomenei. „Taip, kaip suteikiame paramą renovuojant Vilniaus rajone esančias bažnyčias, jaučiame pareigą prisidėti ir prie renovavimo darbų totorių bendruomenės maldos namų“, – susirinkusiems sakė merė Marija Rekst.
Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis pasidžiaugė šia gražia proga ir galimybe susitikti. „Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų Konstitucijoje parašyta ne tautinės mažumos, o tautinės bendrijos. Ir visada norėčiau, kad taip būtų ir vadinama. Dėkoju prof. Adui Jakubauskui už tai, kad jis pradėjo šią iniciatyvą paskelbiant Totorių metus. (…) Džiaugiuosi, kad įvairių tikėjimų žmonės čia taikiai sugyvena, kad esame pavyzdys daugeliui šalių.“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas.
Sveikindamas totorių bendruomenę Seimo pirmininkas Seimo vardu kartu su atvykusiais Seimo nariais įteikė Keturiasdešimt Totorių musulmonų-sunitų bendruomenės pirmininkei Fatimai Buinovskai Seimo nutarimą dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais bei įteikė paveikslą, sakydamas: „Linkiu, kad tie tiltai, kurie tarp mūsų egzistuoja, visada egzistuotų ir ateityje“.
Keturiasdešimt Totorių (Vilniaus rajonas, Pagirių seniūnija) – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių gyvenviečių. Šaltiniai skelbia, jog pirmieji totoriai šioje vietoje apsigyveno Vytauto Didžiojo laikais, konkrečiai – 1397 metais, kai kunigaikštis po pergalingo karo žygio grįžo su karo belaisviais. Sakoma, kad dabartinio kaimo teritorijoje Vytautas apgyvendino 40 totorių belaisvių. Iš to ir kilęs kaimo pavadinimas „Qırıq Tatar“.
Čia esantys totorių maldos namai – laikomi pačia seniausia ir viena iš keturių šiandien Lietuvos teritorijoje veikiančių musulmonų šventyklų. Tiesa, antra musulmonų šventykla randasi irgi Vilniaus rajone – Nemėžyje. Įdomu, kad Lietuva – vienintelė Baltijos šalis, kurioje apskritai galima aplankyti musulmoniškus maldos namus. Nuo 1996 m. Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė – sakralinės reikšmės valstybės saugomas istorinis ir architektūrinis paminklas.
Vilniaus rajono savivaldybės informacija