Vėl parakalbo apie prie Bernardinų sodo esančius Kirdiejų rūmus: čia jau šiais metais turėjo veikti Vilniaus miesto muziejus

0
19

Pastatų komplekso atgaivinimo istorija – ilga ir paini. Istoriniuose šaltiniuose renesanso stiliaus Kirdiejų rūmai pirmą kartą paminėti XVII a. pradžioje. Po pirmojo savininko Vladislovo Antano Kirdiejaus mirties rūmai ėjo iš rankų į rankas, buvo nuniokoti. Nuo XVIII a. perduoti Vilniaus universitetui, juose gyveno universiteto profesoriai. Rūmams priklausiusioje teritorijoje įkurtas botanikos sodas yra dalis dabartinio Bernardinų sodo. Po 1830–1831 metų sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą, rūmuose apsigyveno kareiviai, generolai. Tarpukariu čia veikė valgykla, sovietmečiu – įrengti butai.

2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, 2026 m. iš laikinų patalpų čia turėjo atsikraustyti Vokiečių gatvėje veikęs muziejus.

Bet taip jau nutiko, kad statybos leidimas istorinio komplekso atnaujinimui išduotas tik dabar, o darbus planuojama užbaigti iki 2028 m. I pusmečio. 

„Vilnius jau seniai laukė sostinės širdyje esančio unikalaus Kirdiejų rūmų ansamblio atgimimo. Atnaujinta ir miestui atverta teritorija taps nauju traukos centru vilniečiams bei miesto svečiams – čia susijungs kultūra, renginiai ir galimybė dar artimiau pažinti turtingą Vilniaus istoriją“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Rūmų komplekso pagrindiniame pastate, vakariniame ir šiauriniame fasaduose ketinama atkurti buvusias arkadų angas, nugriauti avarinės būklės esamą mūrinę tvorą šiaurinėje komplekso dalyje ir vietoje jos pastatyti ažūrišką metalo tvorą, kuri atvers vaizdą į vidinį rūmų komplekso kiemą.

Komplekso  pagrindinio pastato pirmajame aukšte įsikurtų lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrajame aukšte veiktų nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija, o trečiajame (palėpėje) – laikinosios parodos.

Buvusioje rūmų oficinoje (anksčiau buvusios dirbtuvės, pagalbinės patalpos), paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galėtų įsikurti kavinė. Buvusioje vežiminėje atsirastų konferencijų erdvė, muziejaus administracijos patalpos ir eksponatų saugykla. Kirdiejų rūmų kieme būtų galima eksponuoti didesnio formato, lauko sąlygoms tinkančius, su Vilniaus istorija susijusius objektus, o šiltuoju metų laiku vyktų renginiai, svečių lauktų lauko kavinė.