Gyvena lietuviškose žemėse, nori save sieti su Lietuva, tačiau bijo tai pripažinti. Baltarusijoje pranešama apie vertinga 10 a. radinį, pusiaukelėje tarp Medininkų ir senovės Lietuvos sostinės Krėvos. Baltarusiai archeologai vienoje kapavietėje Alšėnuose aptiko papuošalų, kuriuos mieliau sieja su Bulgarija, Rusija, Latvija ir Skandinavija, bet ne su Lietuva.
Tik tarp kito užsimenama, jog tai galėtų būti ir kas nors iš Rytų Lietuvos gyventojų naudotų puošybos elementų. Keista – tokia maža šalis, o skirstoma į dar mažesnes dalis, kuriose visko daugiau svetimo nei savo. Matyt, baltarusiai archeologai Vilnių taip pat priskirtų prie Rytų Lietuvos, o patys save, beveik visoje Baltarusijoje – taip pat prie Rytų Lietuvos, kur gyveno visiškai kiti žmonės, nei į Vakarus nuo Vilniaus ir kurie yra tie tikrieji baltai, kurie labiau susidraugavo su Rusija. Tik dėl draugystės – Baltarusijos baltai taip nutolo nuo savo tikrųjų šaknų, jog jų baltiška šnekta tapo beveik rusiška ir tų savo senųjų vietovardžių jie niekaip nebegali ištarti taip kaip jų senieji protėviai.
Šiuos papuošalus jie jau surado ne Alšėnuose, o baltiškai kitaip jau vadinamoje vietovėje – Galšianuose (Гальшаны). Ar tik nenutiko taip, jog Rytų baltams gerokai paprasčiau kalbėtis rusiškai nei lietuviškai, latviškai ar prūsiškai.
Apie radinius
Baltarusių baltams, jokiu būdu ne slavams, pavyko eilinį kartą atrasti apyrankių, sagių, kaklo papuošalų, labai panašių į tuos, kokių galima pamatyti toje pačioje Medininkų pilyje ar Gedimino kalno bokšte bei kituose Lietuvos muziejuose.
Baltarusijos istorijos instituto archeologai Galšianuose, kuriuose šiuo metu gyventojų maždaug tūkstantis, dirba jau daugiau nei dešimtmetį.