Per dvejus paskutiniuosius metus pirmokų skaičius Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose padidėjo apie 12 proc. Lietuviškai vyksta 43,57 proc. visų pamokų, o lenkiškai – 51,72 proc. Rusiškai dar mokosi 4,71 proc. mokinių. Beje, kol kas šimtukininkai – tik iš rusų kalbos egzamino. Kiti dalykai krašto moksleiviams sunkiai įkandami.
„Švietimas yra prioritetinė Vilniaus rajono savivaldybės veiklos sritis, dėl to jai finansuoti skiriama beveik pusė Savivaldybės biudžeto. Pagal skiriamų mokymo lėšų sumą Vilniaus rajono savivaldybė yra 1-oje vietoje tarp Lietuvos rajoninių savivaldybių ir 6-oje vietoje visoje Lietuvoje – po didžiausių Lietuvos miestų. Iki 2019 m. pabaigos buvo renovuota / modernizuota 85proc. savivaldybės mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Vilniaus rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kuriose mokinių skaičius auga“, – vis dėlto nenustoja girtis valdžia, kuri, panašu, net nesuvokia, jog žinios ir renovacija niekaip nesusiję.
Koronaviruso pandemija gali parodyti, jog amžinos statybos, trunkančios net per ugdymo procesą, Vilniaus rajone reikalingos tik valdžiai. Vietoj to, kad pirktu kompiuterius, pinigus taško gipso kartonui.