Lietuvoje ir euro zonoje atsiskaitymai kortelėmis auga, tačiau grynieji taip pat išlieka svarbūs

0
218

Lietuvis, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele, iš šių atsiskaitymų daugiau kaip pusė atliekami bekontakčiu būdu.

Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje, kurios metu 2021 m. spalio mėn.–2022 m. birželio mėn. buvo apklausta beveik 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų.

„Lietuva euro zonos šalių kontekste išsiskiria tuo, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. Apklausos duomenimis, per dvejus metus mūsų šalies gyventojų mokėjimo įpročiai kito lėčiau nei kitų euro zonos šalių gyventojų: Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais dalis sumažėjo 6 proc. punktais, o vidutiniškai visoje euro zonoje – 13 proc. punktų. Nors ir lėčiau, bet mūsų šalies vartotojų mokėjimo įpročiai kinta ta pačia kryptimi: grynųjų pinigų populiarumas menkėja, elektroninių atsiskaitymo priemonių – auga“, – sako Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius.

2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 m. atliktą analogišką apklausą – 68 proc., 2016 m. – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 59 %, 72 ir 79 %). Gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais: taip nurodo 60 proc. euro zonos ir 53 proc. Lietuvos respondentų (2019 m. tokių respondentų dalis siekė 55 % euro zonoje ir 49 % Lietuvoje). Vartotojai kaip pagrindinį grynųjų pinigų privalumą nurodė jų anonimiškumą, privatumo apsaugą ir tai, kad grynieji pinigai leidžia geriau sekti savo išlaidas.

Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje daugėja mokėjimų negrynaisiais pinigais. Tokius vartotojų įpročių pokyčius iš dalies galėjo sąlygoti ir pandemija. Gyventojai vis dažniau įsigyja kasdienių prekių internetu: 2022 m. tokių atsiskaitymų dalis Lietuvoje siekė 16 proc. (euro zonos vidurkis – 17 %), 2019 m. ši dalis siekė 12 proc. Lietuvoje ir 6 proc. euro zonoje. Prekybos vietose lietuvių mokėjimų kortelėmis dalis išaugo nuo 29 proc. 2019 m. iki 32 proc. 2022 m. (euro zonoje atitinkamai nuo 25 iki 34 % visų mokėjimų prekybos vietoje). Daugiau kaip pusė jų – bekontakčiai. Gyventojai vertina, kad mokėjimai kortelėmis yra greitesni ir paprastesni, todėl nereikia su savimi nešiotis didelių grynųjų pinigų sumų.

Grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip santaupų kaupimo priemonė. Beveik pusė (46 %) Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais, ši dalis išaugo nuo 37 proc. 2019 m. iki 46 proc. 2022 m. Euro zonoje respondentų, kurie nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais, dalis taip pat išaugo nuo 34 iki 37 proc. Lietuviai ir piniginėse nešiojasi daugiau grynųjų eurų nei vidutinis euro zonos gyventojas: vidutinė suma Lietuvos gyventojo piniginėje siekia 110 Eur, o euro zonos gyventojo – 83 Eur. Prieš dvejus metus atitinkamai: 40 Eur lietuvio ir 30 Eur – vidutinio europiečio piniginėse.

ECB inicijuoto tyrimo rezultatai ir jų analizė prisideda prie aktualių diskusijų dėl įvairių mokėjimo priemonių. Analizuojant vartotojų mokėjimo įpročius, išryškėja bendras Eurosistemos narių tikslas – užtikrinti mokėjimo priemonių prieinamumą visiems euro zonos gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pajamų ar gyvenamosios vietos.

„ECB yra įsipareigojęs užtikrinti, kad vartotojai ir dabar, ir ateityje galėtų laisvai rinktis, kaip mokėti. Mes matome patvirtinimą, kad tiek grynųjų pinigų, tiek elektroninių mokėjimų paklausa yra didelė. Mūsų įsipareigojimu dėl grynųjų pinigų ir vykdomu skaitmeninio euro kūrimo darbu siekiama užtikrinti, kad visada būtų galimybė atsiskaityti viešaisiais pinigais“, – sako Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.

Lietuvos banko informacija