Visą praėjusią savaitę kedentas klausimas, kas kaltas dėl nepakankamai sankcionuotos Karaliaučiaus srities. Kaltųjų paieškos užsitęsė, nes tie, kurie turėjo dėl kažko prisipažinti, taip ir nesuprato, ką padarė ir dėl ko derėtų atgailauti. Bet kaltininkų paieškos – juk tai irgi reikšmingas darbas. Tenka net kaklaraištį užsirišti.
Opozicija įsitikinusi, jog padaryta nepataisoma reputacinė žala prieš užsienio partnerius, ypač prieš transatlantinius. Žinoma, jei nebūtų prasidėjęs karas. Tada reputacinė žala būtų kvadratu didesnė. Juk nusiviltų rinkos nuo Maskvos iki Pekino. Kaip tada reikėtų gyventi? Praktiškai nebeišgyventume. Vežėjai ir geležinkeliečiai tiesiog vienas po kito bankrutuotų. O visų vietinių pensininkų ir kitų socialiai pažeidžiamų lauktų katastrofa.
Na ir kam reikia taip neprotingai elgtis? Geriau elgtis kur kas protingiau: pirma – Lietuvos niekas nesiruošia pulti; antra – kariuomenei skirti tiek milijardinių eurų tikrai nereikia; trečia – reikia daugiau nuolankumo parodyti draugams Kinijoje ir kur kas mažiau Taivanyje. Ši aksioma tikrai būtų suveikusi, o gyventume taip, kaip niekas kitas Europos Sąjungoje, kurioje kainos beveik neauga. Kam tie išsišokimai? Vien tam, kad viskas pabrangtų nežmoniškai? Kodėl mes? Kodėl pas mus? Kas dėl to kaltas? Ir vėl turim ką veikti, nenuobodu, o ir reitingai lyg pakilo…
Artėja didelė krizė, laukia dar vienas neišmatuojamai brangus šildymo sezonas. Ką darysime, kas už tai atsakys? Reikia susimąstyti, kaip bus. Čia jums ne pacukų ir ne vištų gaudymas. Čia reikia kur kas didesnių įžvalgų, idėjų ir minčių. O jų neabejotinai galime pasisemti iš pačių artimiausių kaimynų. Juk jie tokie artimi ir tokie protingi…
Idėja – venkime provokacijų
Lietuvos geležinkeliečiai, jei dar nesusimąstė, tai turėtų kuo greičiu pagalvoti apie tai, kokiais traukiniais ir geležinkeliais jie gabena tranzitinius krovinius į Karaliaučių. Neduokdie nors vienas kaimynas tame vagone pasijaus nejaukiai ar atsigėręs vodkės prasiskels galvą. Tai bus traktuojama kaip provokacija prieš anklavą ir atvers neribotas galimybes specialios operacijos pravedimui, denacifikacijai, demilitarizacijai ir net delietuvinizacijai. Kam šito reikia, jei tik draugiškai visi nori pabūti ir niekas čia nieko užpulti nesiruošia. Ar ne pats laikas pradėti Lietuvos geležinkelių remontą? Juk tokiais tragiškais bėgiais toli nenuvažiuosi. Pasitvarkykime draugiškai – vieni dujotiekius ir naftotiekius, kiti geležinkelius. O kol vyks remontas, bus darbo visiems ir niekas nieko nepuls. Jokios grėsmės ir pinigų tiek daug gynybai nereikės.
Tik kaip bus su ta euroatlantine reputacija, jei bėgius nuo Kenos iki Vilnius iš viso išardytume – kaip nuo Mažeikių į Latviją… Juk jų būklė tragiška ir neatitinka europietiškų standartų.