Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia net 132 mlrd. eurų. Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg maisto. Daugiausia jo (maždaug 70 kg) susidaro namų ūkiuose, 26 kg – pramonės įmonėse, 12 kg – viešojo maitinimo įstaigose, 9 kg – pas prekybininkus.
Lietuvoje maisto švaistymo rodiklis dar didesnis – vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. 21 proc. maisto atliekų mūsų šalyje susidaro žemės ūkio sektoriuje, 4 proc. gamybos sektoriuje, 13 proc. prekybos sektoriuje, 1 proc. viešojo maitinimo sektoriuje ir net 61 proc. namų ūkiuose.
Šiemet Jungtinės Tautos ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija kviečia maisto gamintojus, perdirbėjus, prekybininkus, viešojo maitinimo įstaigas bei visus žmones mažinti maisto nuostolius ir švaistymą, pertvarkyti žemės ūkio ir maisto sistemas, kad būtų prisidėta prie JT darbotvarkės tikslo: iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas viešojo maitinimo, prekybos ir namų ūkio lygmenyse ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandyse. Siekdama paspartinti ES pažangą siekiant JT ambicingo tikslo, Europos Komisija pasiūlė maisto atliekų susidarymo mažinimo tikslus valstybėms narėms – iki 2030 m. 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir 30 proc. mažmeninės prekybos ir vartojimo sektoriuose (restoranai, maitinimo paslaugos ir namų ūkiai).
Lietuvoje turime įvairių iniciatyvų, skirtų maisto švaistymo prevencijai. Diskutuojama dėl įstatymų pataisų, įpareigojančių didžiuosius prekybos centrus maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkantį, tačiau saugų ir tinkamą vartoti maistą didžiosios parduotuvės neatlygintinai perduoti labdarai ar paramai. Taip pat siekiant sumažinti maisto atliekų, susidarančių mažmeninėje prekyboje, kiekį, yra pateiktas Maisto įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose, siūlantis panaikinti draudimą prekybininkams parduoti maistą, paženklintą žymeniu „Geriausias iki…“, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs – būtų sudaryta galimybė vartotojams įsigyti ir vartoti saugių maisto produktų ilgiau.
10 proc. maisto švaistymo yra susiję su maisto ženklinimu. „Geriausias iki…“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti ir po šio termino pasibaigimo.