Lietuvos bankas: šalies ekonomika išsilaikys augimo kelyje, atsparumą stiprina į darbo rinką įsilieję ukrainiečiai

0
47

Lietuvos ekonomika rusijos karo prieš Ukrainą padarinių akivaizdoje demonstruoja atsparumą – prognozuojama, kad ji šiemet išaugs 2,5 proc., t. y. netgi daugiau, nei prognozuota rugsėjo mėn. (2,1 %). Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023 m. prognozė gerinama 0,4 proc. punkto – iki 1,3 proc. Atsparumą sustiprinti padėjo ir į šalies darbo rinką sklandžiai įsilieję 25 tūkst. ukrainiečių, daugiausia karo pabėgėlių.

„Lietuvos ekonomika akistatoje su viena kitą sekusiomis krizėmis demonstruoja didesnį atsparumą, nei daugelis tikėjosi. Nors neapibrėžtumas vis dar tebėra labai didelis, įvertinę palankias dirbantiesiems tendencijas darbo rinkoje, teigiamą sprendimų dėl biudžeto poveikį, energijos išteklių kainų raidą, pagerinome ūkio plėtros prognozes“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vis dėlto stabilizacija yra trapi, o rizikų balansas – neigiamas, t. y. yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, nei padidintos. Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su išorės aplinka – pasaulio ekonomikos raida kol kas pranoksta lūkesčius, tačiau jos perspektyva blogėja. rusijos karas prieš Ukrainą tebėra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis veiksnys. Karo veiksmai, įvedamos sankcijos ir atsakas į jas tebedaro reikšmingą įtaką pasaulinėms žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainoms ir jų kintamumui.

Nors energijos kainų šokas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį, ekonomika tebeauga. Pastebima pirmųjų ženklų, leidžiančių tikėtis, kad patirsime tik gana nedidelį ekonomikos sąstingį 2022–2023 m. sandūroje. Pavyzdžiui, tris mėnesius iš eilės nebemažėja apdirbamosios gamybos pardavimai. Įvertinus kainų poveikį, pastaraisiais mėnesiais reikšmingiau nesumažėjo ir mažmeninės prekybos bei statybos pardavimai. Ekonominės padėties reikšmingesnio pablogėjimo taip pat nerodo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliai. Pastarieji spalio–lapkričio mėn. netgi reikšmingai pagerėjo. Tam įtakos turėjo ir paskelbta informacija apie priemones viešosiomis lėšomis švelninti energijos kainų šoką.

Padėtis darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems – jų poreikis tebėra itin didelis, o vis augantis užimtųjų skaičius trečiąjį ketvirtį buvo net 5,5 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje. Taip sparčiai užimtumui augti sąlygas sudarė reikšmingai padidėjusi darbo jėga, kuri didėjo tiek dėl padidėjusio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, tiek dėl aukštesnio aktyvumo lygio. Pastarasis šių metų trečiąjį ketvirtį pakilo iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios. Darbingo amžiaus gyventojų skaičių daugiausia padidino reikšmingai išaugęs imigrantų skaičius. Per šių metų sausio–lapkričio mėn. į Lietuvą atvyko beveik 52 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko. Daugiausia tai rusijos sukelto karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl to į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 25 tūkst. šių asmenų – tai sudaro beveik 2 proc. Lietuvos darbo jėgos ir prisideda prie įtampos darbo rinkoje mažinimo. Prognozuojama, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sudarys 12,8 proc. (rugsėjo mėn. prognozė buvo 12,7 %), o kitąmet sieks 9,1 proc. (rugsėjo mėn. prognozė – 6,3 %).

Jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje. Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti. Didžiausią įtaką infliacijai šiais metais daro energijos išteklių kainos. Numatoma, kad kitais metais energijos kainų augimas reikšmingai nuslops, o pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys bus maisto kainos. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad bendroji infliacija šiemet sudarys 18,9, o kitais metais ji sumažės iki 9,5 proc.

Lietuvos banko informacija