Tokios asociacijos yra dažnesnės tarp studentų nei tarp moksleivių. Šiuos rezultatus atskleidė bendrovės „Ignitis grupė“ iniciatyva šių metų balandį atliktas KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto tyrimas. Jis taip pat parodė, kad per metus sumažėjo respondentų, kurie Lietuvos energijos sektorių sieja su dujomis, skaičius.
2022-aisiais 7 proc. apklaustų studentų Lietuvos energetikos sektorių siejo su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Šiemet taip galvojančių skaičius paaugo daugiau nei dvigubai – iki 16 proc. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pernai energetikos sektorių su dujomis siejo 5 proc. moksleivių. Šiemet – 2 proc.
41 proc. apklaustų studentų Lietuvos energetikos sektorių apibūdina kaip ekologišką ir draugišką gamtai. Pernai taip apibūdinančių energetikos sektorių buvo 5 proc. apklaustų studentų.
„Atsinaujinanti energija suteikia galimybę kurti energetiškai sumanų pasaulį. Atsižvelgiant į energetikos transformacijos įgautą pagreitį ir tendencijas, kurias formuoja jūroje bei sausumoje kuriami vėjo elektrinių parkai, vystomos vandenilio technologijos bei daugelis kitų naujovių, neleidžiame sau pamiršti, kad viskam tam įgyvendinti Lietuvai ir visam regionui reikia naujos energetikų kartos. Todėl dedame daug pastangų pritraukti jaunus žmones, sudominti juos energetikos temomis ir rinktis šį perspektyvų kelią. Džiaugiamės, kad teigiamos pokytis jau matomas“, – sako įvairias energetikų iniciatyvas vienijančios programos vadovė Giedrė Žlibinienė.
Anot jos, šalies energetikos sektorių kaip perspektyvų bei sparčiai augantį apibūdina 65 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Taip pat 51 proc. apklaustųjų mano, jog sektorius kuria inovacijas ir rinkai pristato inovatyvius sprendimus. Tam pritaria 59 proc. apklaustų studentų. Daugiau nei pusę apklaustų ir studentų, ir moksleivių sutinka su teiginiu, kad energetikos sektorius yra perspektyvus siekti profesinės karjeros (atitinkamai 58 proc. studentų ir 60 proc. moksleivių).
„Plataus profilio energetikai yra graibstomi visame pasaulyje. Juk energetika jau seniai nebėra vien tik vamzdžių tinklas, šiandien čia susijungia ir inovacijos, ir informacinės technologijos, ir aplinkosauga. Energetikos sektorius Lietuvoje vis labiau suvokiamas kaip perspektyvus, kuriantis inovacijas, prisidedantis prie šalies ekonominės gerovės. Inžinierių ir technologų paklausa kasmet vis auga – prognozuojama, kad iki 2030 metų vien Lietuvai papildomai reikės mažiausiai 2500 specialistų“, – pastebi G. Žlibinienė.