Per pirmuosius keturis 2023 m. mėnesius šalyje įregistruota apie 5,9 tūkst. naujų įmonių, rodo „Swedbank“ atlikta analizė. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, naujų įmonių įsteigta 6 proc. daugiau. Be to, tarp naujai steigiamų verslų vis labiau įsitvirtina mažosios bendrijos statusą turintys juridiniai vienetai.
„Šalies gyventojai per praėjusius metus įsteigė daugiau kaip 14 tūkst. naujų įmonių, jos panašiu tempu steigiamos ir šiemet. Džiugina tai, kad gyventojų verslumo nestabdo įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduriame pastaruosius keletą metų, ir kad nemažai žmonių dabartinėje aplinkoje įžvelgia ne vien grėsmes, bet ir galimybių“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Tiesa, R. Verkauskaitė-Kazanskienė atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų kovą-balandį naujų įmonių registracijų skaičius buvo žemesnis dėl tuo metu Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o registracijų vėl padaugėjo nuo gegužės. Todėl ateinantys keli mėnesiai parodys, ar aktyvesnė verslų įsteigimo tendencija, lyginant su praėjusiais metais, išlieka.
Šiuo metu bene dažniausiai steigiamos įmonės, veikiančios profesinių paslaugų ir prekybos sektoriuose. Pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, dažniausiai renkamasi įsteigti mažąją bendriją – ši tendencija ryškėja nuo 2020 m., kuomet tokia verslo forma pagal savo populiarumu aplenkė iki tol dominavusias uždarąsias akcines bendroves. Mažosios bendrijos statusą šiemet turi 58 proc. visų naujai registruojamų verslo vienetų, kai 2022 m. jį turėjo 51 proc., o 2021 m. – 46 proc. visų įsteigtų įmonių.
„Toks pasirinkimas nestebina, nes įsteigti mažąją bendriją yra santykinai paprasčiau – jai nereikia įstatinio kapitalo, nėra prievolės samdyti darbuotojų, tokia įmonė turės ribotą civilinę atsakomybę“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
Anksčiau atlikta banko analizė yra parodžiusi, kad Baltijos šalyse aktyviausiai nuosavo verslo imasi 31-40 m. amžiaus gyventojai. Tiesa, kaimyninių šalių gyventojai tai daro aktyviau. Pavyzdžiui, 2016-2021 m. laikotarpiu nuosavas įmones yra įsteigę apie 10 proc. estų, 3 proc. latvių ir 2 proc. lietuvių.
Pagrindinės priežastys imtis nuosavo verslo tarp lietuvių yra siekis dirbti sau pačiam, noras įgyvendinti nuo seniau puoselėjamą verslo idėją ir dirbti patinkantį darbą, ar pastebėta galimybė naujiems produktams ar paslaugoms.
Pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, verslo steigimo pagrindu Lietuvoje dažnai tampa saviraiškos siekis ar įžvelgtos galimybės, tad išorinės aplinkybės nėra viską lemiantis veiksnys. Kita vertus, lengvesnis verslo steigimo procesas, mažosios bendrijos steigimo galimybės ir privalumai, nuotolinis verslo registravimas ir banko sąskaitos atidarymas taip pat gali tapti papildomomis paskatomis imtis nuosavo verslo.
„Daugelį verslo įsteigimo žingsnių, įskaitant įmonės įregistravimą ir sąskaitos atidarymą, galima atlikti nuotoliniu būdu. Pastebime, kad maždaug kas antra naujai įsteigta įmonė, kuri „Swedbank“ pasirenka savo finansinių paslaugų tiekėju, sąskaitą atidaro nuotoliniu būdu“, – sako R. Verkauskaitė-Kazanskienė.