Sveiki atvykę į blogų kelių šalį! Tęsinys

0
137

Prieš 3 savaites socialdemokratai kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius, nuo kurių tiesiogiai priklauso šalies susisiekimo infrastruktūrai skiriamas finansavimas.

„Daugelyje pasienio punktų net užsimerkęs gali suprasti, kad įvažiavai į savo gimtos valstybės teritoriją. Transporto priemonių ratai peršoka nuo lygaus asfalto mūsų artimiausių kaimynių pusėje ant užlopytų duobių, suskilusio asfalto, nebūtinai užlygintų provėžų ir, tarsi vikšrinių traktorių subjauroto asfalto dangos Lietuvoje”, – dėstė tada opozicijos atstovai ir ragino bent 80 proc. pajamų iš degalų akcizo skirti būtent kelių ir tiltų remontui bei priežiūrai.

Dabar socialdemokratai surado dar vieną šaltinį – suskaičiavo, kiek būtų galima sukrapštyti iš automobilių taršos mokesčio.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis siūlo tobulinti Vyriausybės teikiamą Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą ir numatyti, kad surenkamos pajamos iš automobilių taršos mokesčio būtų skirtos kelių tinklui tvarkyti. Toks siūlymas registruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Pasak E. Sabučio, kelių sektorius dėl nepakankamo finansavimo drastiškai blogėja kasmet, todėl privaloma ieškoti papildomų lėšų. „Premjerė nuolat pabrėžia, kad norint didinti lėšas keliams, reikia rasti papildomų įplaukų. Šiandien Vyriausybei ir parodome papildomas pajamas, kurias galima nukreipti į kelių tinklą“, – pastebi parlamentaras.

Seimo nario teigimu, pritarus pasiūlymui, kelių biudžetas galėtų pasipildyti 30 mln. eurų kasmet. „Kalbame apie stabilų ir tvarų pajamų iš šio mokesčio surinkimą. Ši suma iš dalies leis amortizuoti trejus metus besitęsiantį Vyriausybės delsimą skirti didesnį finansavimą keliams“, – pabrėžia socialdemokratas.

Jeigu artimiausiu metu į kelių finansavimą nebus įlieta žymesnio piniginių lėšų srauto, E. Sabučio nuomone, galima sulaukti itin skaudžių padarinių. Ekspertai, pasak jo, jau nebevyniodami žodžių į vatą sako, kad kelių tinklas kelia tiesioginį pavojų žmonėms ir neužtikrina eismo saugomo.

„Tokia finansavimo politika, kurią vykdo Vyriausybė, yra tiesus kelias į dar gilesnę prarają. Problemos kaupiasi, jos niekur nedingsta, kelių infrastruktūra toliau nyksta akyse. Vėliau kapitališkai tvarkyti kelius kainuos daug brangiau, šis sektorius reikalaus milijardinių investicijų“, – pranešime žiniasklaidai pažymi politikas.

Asociacijos „Lietuvos keliai” duomenimis, Lenkija per metus vienam kilometrui valstybinės reikšmės kelių tinklo skiria 190 tūkst. eurų, kai tuo tarpu Lietuva 15 kartų mažiau – tik 12,5 tūkst. eurų.