Tai nutiko Vilniuje vykusiame 20-ajame organizacijos suvažiavime, 1989 m. gruodžio 19 – 23 dienomis.
Gruodžio 2 d. TSKP generalinis sekretorius M.Gorbačiovas per dienraštį “Tiesą” atviru laišku kreipėsi į Lietuvos komunistus, ragindamas liautis kalbėti apie atsiskyrimą nuo TSKP: “Savarankiškos valstybės atkūrimas už TSRS ribų, respublikinės komunistų partijos, nepriklausomos nuo TSKP, įkūrimas (…) paverstų niekais tarybų valdžios metais pasiektus Lietuvos, jos ekonomikos ir kultūros pažangos rezultatus”. TSKP vadovybė į Lietuvą siuntė savo “emisarą” TSKP politbiuro narį V. Medvedevą ištirti padėtį vietoje ir bandyti paveikti Lietuvos komunistus.
Nepaisant Maskvos gąsdinimų, 1989 m. gruodžio 19 d. Vilniuje, Operos ir baleto teatre prasidėjo LKP 20-asis suvažiavimas, kuriame dalyvavo 1038 delegatai. Prie teatro susirinkę žmonės, žinodami LKP pastangas atsiskirti nuo TSKP, laikė šūkius “Savarankiškai LKP – TAIP!”, “Algirdai, laikykis! Mes su tavim”ir panašiai. A. Brazauskas prisimena, kaip pirmąją suvažiavimo dieną jį prie telefono iškvietė TSKP vadovas. “Paėmęs ragelį, išgirdau ypač rūstų M. Gorbačiovo balsą”, rašo knygoje “Lietuviškos skyrybos” A. Brazauskas. TSKP ir TSRS vadovas grasino, jeigu suvažiavimas ryšis atsiskirti nuo TSKP, imtis pačių griežčiausių priemonių. Iš M. Gorbačiovo kalbos A. Brazauskas suprato, kad jis pasiruošęs išvaikyti suvažiavimą. “Salėje daugiau kaip tūkstantis delegatų, ir jie nuspręs, kokia bus partija”, – sakė A. Brazauskas M. Gorbačiovui. Grįžęs į salę jis siūlė paskubinti atsiskyrimo įforminimą, nes ilgiau svarstant gali būti per vėlu…
Vardiniu balsavimu iš 1033 suvažiavime dalyvavusių delegatų už savarankišką Lietuvos komunistų partiją, turinčią savo programą ir statutą, balsavo 855 delegatai (82,8 proc.). Už LKP TSKP sudėtyje – 160, susilaikė 12. Nutarta TSKP Lietuvos respublikinę organizaciją reorganizuoti į savarankišką Lietuvos partiją. Savarankiškos LKP pirmuoju sekretoriumi išrinktas A. Brazauskas, antruoju V. Beriozovas, sekretoriais K. Glaveckas ir J. V .Paleckis. Trečdalis Sąjūdžio seimo tarybos narių buvo išrinkti į LKP Centro komitetą, o Tarybos nariai B. Genzelis, R. Gudaitis, R. Ozolas, K. Prunskienė išrinkti LKP CK biuro nariais. Pasibaigus suvažiavimui jo dalyviai sustoję sugiedojo “Lietuva, tėvyne mūsų”, tuo dar kartą pareikšdami savo nusistatymą.
Suvažiavimo delegatai, kariškiai, prieštaravę LKP atsiskyrimui nuo Maskvos, besivadovavę TSKP platforma, suvažiavimą paliko ir išėjo iš salės. Naktį atskirai susirinkę LKP savarankiškumo priešininkai įkūrė Maskvai ištikimą TSKP organizaciją, žmonių pramintą “platformininkais”.
LKP atsiskyrimas nuo TSKP Lietuvos kelyje į nepriklausomybę buvo labai reikšmingas, nors Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiai. Vyko mitingai, pritariantys šiam Lietuvos komunistų apsisprendimui, tačiau kitokios nuomonės laikėsi radikalai. Šį LKP žingsnį ypatingai vertino demokratinės pasaulio šalys.
Suvažiavimas padarė didžiulę įtaką dar abejojusiems Lietuvos nepriklausomybe. Gruodžio 30 d. “Tiesa” paskelbė anksčiau neįsivaizduojamą dalyką: grupė (38) Valstybės saugumo (KGB) pareigūnų savo parašais patvirtino remią Lietuvos komunistų atsiskyrimą nuo TSKP. Lietuvos komunistai (net kai kurie KGB darbuotojai) 1990 m. buvo nepanašūs į stalinistinius 1950-ųjų metų komunistus, o žodis “komunistas” neatitiko savo ankstesnės prasmės.
Sovietinės okupacijos metais Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) buvo pagrindinis režimo ramstis, tarnavęs Maskvos siekiams ir vykdęs jos politiką. LKP ugdė režimui atsidavusius kadrus, bet jos gretose buvo ir žmonių, neabejingų Lietuvos raidai.
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato virtualią parodą, skirtą LKP atsiskyrimo nuo SSKP 30-osioms metinėms, kuri atspindi komplikuotą ir prieštaringą SSKP padalinio Lietuvoje reorganizavimo į savarankišką nacionalinę partiją procesą.