Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo beveik 8 procentais.
Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės vidutiniškai padidėjo 5 procentais. Registrų centro specialistų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas ir teigiamos demografinės tendencijos – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, augant gyventojų skaičiui, natūralu, kyla ir būsto paklausa.
Naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto kainų augimą.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė labiausiai išaugo Naujojoje Akmenėje, kur naują gamyklą ir naujas darbo vietas ketina steigti viena iš medienos pramonės bendrovių. Be to, kainų šuolį šiame mieste taip pat sukėlė ir būstu čia susidomėję atvykėliai iš Ukrainos. Aktyvi plėtra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir intensyviai kuriamos naujos darbo vietos lėmė tai, kad Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto kainos per metus ūgtelėjo 15 procentų.
Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai padidėjo 7 proc., daugiausiai (apie 15 proc.) Akmenės, Birštono, Jonavos rajonuose, Kaune ir Panevėžyje. Gyvenamieji namai Lietuvoje pernai vidutiniškai brango apie 4-5 proc., o didžiausias vidutinių rinkos verčių augimas (apie 10 proc.) fiksuotas Birštone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose. Komercinės ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės praėjusiais metais kilstelėjo 3 proc., daugiausiai – apie 10 proc. – Birštono ir Druskininkų savivaldybėse.
Visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.: žemės ūkio paskirties – apie 18 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 2 procentais.