Ilgiau nei šimtmetį Vilniaus centre veikusi įkalinimo įstaiga – uždaryta. Kas galėtų čia įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse, tartasi įvykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus savivaldybės, verslo ir kūrybinių industrijų, atstovai, menininkai. Diskusiją surengė Teisingumo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe.
„Miesto centre pagaliau atsiveria didelės erdvės su naujomis galimybėmis tapti atviru traukos centru, kuriame susipins paveldas, istorija, ateities idėjos, kultūra, edukacija ir iniciatyvos. Galbūt tai puiki erdvė ir startuoliams. Labai svarbu, kad į šį objektą nebūtų žiūrima tik kaip į komerciškai patrauklią teritoriją miesto centre. Aš esu įsitikinęs, kad Lukiškių komplekso tinkamas panaudojimas, greta esančios teritorijos revitalizavimas, erdvės už Seimo protingas išnaudojimas, būsimas pėsčiųjų tiltas į Žvėryną visiškai pakeis šios centre esančios, bet neišnaudotos teritorijos vaizdą ir išlaisvins jos potencialą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis papasakojo, kad teko apsistoti viešbutyje Stokholme, kuris įkurtas buvusiame kalėjime, buvusiose kamerose ir tai buvo unikali įdomi patirtis.
„Kalbant apie multifunkciškumą – čia galėtų kurtis kūrybinės industrijos, startuoliai, muziejus, viešbutis ar bitynas ant stogo. Tačiau tvoros nuėmimas yra esminis, jei norime gyvybingos ir į miesto gyvenimą integruotos erdvės – atsivertų naujos erdvės, galimybės ir tai kurtų naujus ryšius“, – sakė M. Pakalnis.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo šešių pastatų kompleksas – valstybės saugomas architektūrinis paminklas, kurio teritorija – beveik 2 hektarai ploto Vilniaus centre. Kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas.
„Kai savivaldybė jau pradės dirbti su šia teritorija, reiktų veikti trimis skirtingais greičiais: pirmasis – iškart inventorizuot kiek ir ko mes čia turime ir iškart leisti tuo naudotis, nes tik naudojami pastatai yra gyvi ir mes vis daugiau patiriam, suprantam, ką su jais galime nuveikti, antrasis greitis – operatoriaus konkursas 10-iai metų su konkrečiom vieningom vizijom, ir tam reiktų pasiruošti per metus, ir trečiasis – ilgalaikis kontekstas, kalbant apie visą teritoriją ir jos prieigas bent 20-30 metų į priekį“, – sakė savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Šis susitikimas – tik įvadas, paskatinimas tęsti diskusiją, ieškant pačių geriausių variantų Lukiškių komplekso ateičiai.
„Lukiškių pastatų kompleksas yra ypatingas dėl buvusios jo paskirties, architektūrinio unikalumo, kultūros paveldo vertės, jo vietos bei daugelio kitų dalykų, – Todėl reikia plataus idėjų ir nuomonių spektro, kad būtų galima geriausiai įveiklinti šią teritoriją, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Džiugu, kad viešojoje erdvėje jau girdime gerų idėjų, pavyzdžiui, svarbiau – ne pasiūlyta didžiausia kaina, o plėtros vizija. Šios nelaisvės sienos yra sukaupusios labai daug neigiamos energijos ir emocijų. Turime puikią progą užpildyti šias erdves kūrybinių veiklų sinergija, prie kurių priskirčiau ir verslą. Vietos čia visiems užtektų“.
Oficialus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas įvyko praėjusią savaitę, liepos 2 d. Šis pastatas bus perduotas Turto bankui, spręs dėl tolimesnės jo paskirties.
1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.
Nuotr. Sauliaus Žiūros
Vilniaus m. savivaldybės informacija