Metinė infliacija Lietuvoje liepą pasiekė 5,4 proc. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūra fiksuoja per metus 0,4 proc. sumažėjusias maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainas.
„Statistiniai duomenys rodo akivaizdų faktą – Lietuvoje infliaciją labiausiai stabdo parduotuvėse mažėjančios maisto produktų kainos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirkėjams palankūs pokyčiai vyksta nepaisant negatyvių išorinių faktorių – tęsiantis energetinių išteklių ir kitų žaliavų kainų bumui didėja produktų gamybos savikaina, yra išaugę ir logistikos kaštai, situacijos negerina ir geopolitinė situacija“, – teigia Marius Tilmantas, „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius.
Išaugusią produkcijos savikainą rodo augantis gamintojų kainų indeksas. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, vidaus rinkoje realizuota maisto ir kitų apdirbamosios pramonės sričių gamintojų produkcija, neskaitant naftos produktų, liepą buvo vidutiniškai 5,3 proc. brangesnė nei prieš metus.
„Matome nemažėjančią įtampą gamybos ir tiekimo grandinėse, girdime ir ekonomistų teiginius, kad energetinių išteklių kainų pokyčiai paprastai tik po kelių mėnesių „nugula“ į maisto produktų kainas. Šiuo metu dalintis ilgalaikėmis prognozėmis būtų neatsakinga, bet tuo pačiu tvirtai užtikriname, kad artimiausiu metu svarbiausių maisto produktų krepšelis „Maximos“ parduotuvėse nebrangs“, – sako M. Tilmantas.
Jau kuris laikas prekybos centruose po truputį mažėjo pieno, sviesto, grietinės, fermentinio sūrio, fasuotos duonos, dešrų, dešrelių, šviežios sveriamos ir fasuotos kiaulienos kainos.
Nepriklausomo kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, liepos mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse buvo 4,5 proc. pigesnis nei praeitų metų liepą.
Tuo metu Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbė, kad liepos mėnesį FAO pasaulinis maisto kainų indeksas pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio, pasiekęs 131,1 punkto.