„Swedbank“ ekonomistai didina šių metų ekonomikos augimo prognozes bei mano, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas

0
54

Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais bei ekonominės politikos klaidomis.

JAV ekonomika išvengė kieto nusileidimo, Kinija bando įveikti NT krizę

Nepaisant nerimo dėl didžiausios pasaulio ekonomikos, praėjusiais metais ji išvengė nuosmukio ir augo beveik 2,5 procento. „Swedbank“ ekonomistai vis dar mano, kad šiemet jos augimas sulėtės, bet kieto nusileidimo pavyks išvengti.

„Labai žemas nedarbo lygis, sparčiai mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia turėjo teigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams. Tuo tarpu verslo nuotaikos išlieka santūresnės, pagrindiniu augimo šaltiniu artimiausiu metu bus ne eksportas, o gyventojų vartojimas bei valstybės skatinamos investicijos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kinijos ekonomikos augimas pernai šiek tiek viršijo 5 procentus, o „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiemet turėtų sulėtėti iki 4,5 procentų. Kinijos ekonomiką slopina besitęsianti nekilnojamojo turto krizė, tačiau matomos vis didesnės valdžios pastangos  stabilizuoti šį sektorių.

„Kinijos valdžios sektorius padidino biudžeto deficitą, o centrinis bankas įvairiomis priemonėmis bando paskatinti kreditavimą. Praėjusių metų pabaigoje po ilgokos pertraukos vėl buvo fiksuotas būsto paskolų portfelio augimas. Vis tik ekonomikos renesansas išlieka mažai tikėtinas – gyventojų lūkesčiai vis dar istorinėse žemumose, naujų statybų apimtys mažėja, demografinės tendencijos išlieka nepalankios, o ekonominė priešprieša su Vakarų valstybėmis, tikėtina, didės“, – mano N. Mačiulis.

Euro zona išlieka stagnacijoje, ECB palūkanų normas turėtų mažinti pavasarį

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį dar beveik neaugs, o vėliau jos augimą turėtų paskatinti ir atsigaunanti pasaulinė prekių paklausa, didėjančios gyventojų realios pajamos ir švelnesnė pinigų politika.

„JAV ekonomika šiuo metu yra beveik dešimtadaliu didesnė nei buvo 2019 metais. Tuo tarpu Vokietijos ekonomika per penkmetį visai nepaaugo. Ją itin neigiamai paveikė ir prarasti pigūs energijos šaltiniai, ir didesnė Kinijos konkurencija, ypač automobilių rinkoje, ir aukštesnės palūkanų normos. Ši stagnacija turėtų tęstis ir šiemet, bet lūkesčius, investicijas ir vartojimą turėtų pakelti jau artimiausiu metu mažėsiančios palūkanų normos“, – prognozuoja N. Mačiulis. 

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia prognozės, kad ECB bazines palūkanų normas pradės mažinti šių metų balandį ir per šiuos metus palūkanų normas sumažins net 1,5 procentinio punkto.

„Šiuo metu ECB valdančiosios tarybos nariai teigia, kad palūkanų normas pradės mažinti ne anksčiau vasaros, tačiau ši nuomonė gali greitai pasikeisti toliau mažėjant infliacijai ir blėstant ekonomikos augimui. Tai turėtų padėti išsklaidyti ECB valdančiosios tarybos narių nerimą dėl infliacijos ir pradėti pinigų politikos švelninimą. Tiesa, čia reikia pripažinti, kad padažnėję teroristiniai išpuoliai gali laikinai pakelti transportavimo ir energijos kaštus bei infliaciją. Jei prie tokio scenarijaus ECB atidėtų palūkanų normų mažinimą, euro zonoje turbūt stebėtume ne tik padidėjusią infliaciją, bet ir ekonomikos nuosmukį“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomiką išgelbėjo investicijos

„Swedbank“ ekonomistų vertinimų pernai Lietuvos ekonomika išvengė ekonomikos nuosmukio dėl spartaus verslo bei, ypač, valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje šiek tiek atsigavusio gyventojų vartojimo. Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozė didinama iki 1,8 procento, o kitų metų – iki 2,5 procento.

„Po ilgokos pertraukos matome šviesėjantį horizontą  – atsigauna pasaulinė prekių paklausa, stabilizavosi eksporto užsakymai, pagerėjo verslo lūkesčiai. Realus darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – gyventojai susigražino infliacijos šuolio metu prarastą perkamąją galią. Šis procesas tęsis ir šiemet, atlyginimų augimas bus kelis kartus spartesnis už kainų augimą,“ –  teigiamas tendencijas vardina N. Mačiulis.

Šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 8,5 procento.  Ekonomistų vertinimu šiemet grynoji  emigracija išliks teigiama jau šeštus metus iš eilės, bet pernai rekordines aukštumas pasiekęs užimtumas šiemet gali šiek tiek sumažėti dėl neigiamų natūralių demografinių tendencijų. 

„Šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, ekonomikos augimą dar paskatins fiskalinis impulsas, o antroje metų pusėje turbūt pamatysime ir gyventojų investicijų į būstą atsigavimo ženklus“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Ekonomistai prognozuoja, kad intensyvėjant konkurencijai eksporto rinkose, atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais turėtų sulėtėti iki, atitinkamai, 8,5 ir 6,5 procento, o nedarbo lygis išliks stabilus.