„Medininkų pilies pirmasis atkūrimo etapas baigtas 2012 m. Daugiau jokių reikšmingų pokyčių nebevyksta, nors pilis iki galo nėra atstatyta, nesutvarkyta aplinka, trūksta paslaugų turistams. Pilies atstatymas nebepatenka tarp ministerijos finansuojamų projektų“, – sakė parlamentaras.
Pilis buvo pastatyta XIV amžiuje, turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Pirmuoju atstatymo etapu atstatytas didysis bokštas, kuriame įkurtas muziejus, kiti atstatymo etapai nepradėti vykdyti.
„Ant sienų jau auga berželiai, lankytojams trūksta paslaugų, nesutvarkyta aplinka. Šiam įdomiam objektui trūksta dėmesio ir finansavimo, nors muziejus turi gerą komandą, viziją, todėl valstybei būtų verta investuoti toliau atkuriant pilį ir pritraukiant daugiau lankytojų. Toks objektas, kuris yra arti Vilniaus, visada bus dėmesio centre, o šiandien tikrai neišnaudojamos visos galimybės“, – kalbėjo Kęstutis Masiulis.
Rūmų liekanos pradėtos tvarkyti 1960 m. Pirmasis atstatomo bokšto akmuo buvo įmūrytas 1993 m. liepos 6 d., minint Karaliaus Mindaugo karūnavimą. 2012 m. buvo atvertos lankytojams rekonstruotos gynybinės pilies sienos su vartais ir donžonas, rūsyje bei trijuose jo aukštuose įrengtos 4 ekspozicijų salės.
Dėl Medininkų pilies pastatymo laiko vieningos nuomonės nėra: vieni pilies atsiradimą žymi XIII a. viduriu, kiti – XIV a. antrąja puse
1387 m. Medininkų pilis paminėta kryžiuočių ordino žvalgų šimto kelių aprašymuose. Tais pačiais Lietuvos krikšto metais karalius Vladislovas Jogaila Medininkuose įkūrė vieną iš septynių pirmųjų Lietuvoje steigtų parapijų.
Medininkų pilis yra puikus gynybinio komplekso pavyzdys, laikytinas labiausiai išvystyta, autentiškiausia aptvarinio tipo pilimi ir vienu seniausių akmens ir plytų mūro architektūros paminklų ir gynybinių objektų Lietuvoje. Ketvirto aukšto atskirais laiptais buvo galima patekti į visą sienų perimetrą juosiančią šaulių tiltinę galeriją. Per jos sienose esančias 285 angas pilies šauliai gynėsi nuo priešo puolimų.
Nors pilis neturėjo savo kunigaikščio, Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas neapleido pilies, joje ne kartą lankėsi. Valdovas prie Medininkų įkurdino totorius, vykdančius savo svarbiausią pareigą – tarnybą pilies įguloje. Totoriai gyveno Pilkapių kaime, įsikūrusiame į rytus nuo pilies vos už 2 km. Po Vytauto Didžiojo mirties tvirtovės reikšmė tolydžiai menko. XV–XVI a. sandūroje ją nuniokojo gaisras, po kurio tvirtovė neatsigavo – iš jos liko tik griuvėsiai.