Šalies Vyriausybę laiko viena iš žiauriausių dėl nenoro palengvinti palūkanų už būstą naštos

0
70

Lietuvos valdžiai kategoriškai atsisakant net svartyti galimas pagalbos priemones paskolų turintiems gyventojams, socialdemokratai pažymi, kad mūsų šalis šiuo požiūriu neigiamai išsiskiria iš Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Nors Lietuvoje būsto paskolų palūkanos ir maisto kainos augo sparčiausiai visoje ES, mūsų Vyriausybė netaiko nė vienos iš priemonių, kurios leido lengviau atsikvėpti kitų šalių gyventojams.

„Negana to, Ingrida Šimonytė ne kartą pabrėžė, kad tai – ne Vyriausybės reikalas, nors, kaip rodo kitų šalių patirtys, vyriausybės galėjo ir gali imtis veiksmų – latviai ir lenkai jau metė gelbėjimosi ratą savo žmonėms. Lietuvos gyventojai moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos pas mus 50 proc. didesnės nei euro zonos vidurkis“, – nurodo Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Parlamentaras liūdnai pajuokauja, kad „mūsų šalies žmonės jau priprato pirmauti šioje statistikoje“.

„Mėnesinė įmoka už vidutinę būsto paskolą Lietuvoje per metus išaugo 200 eurų – iki daugiau kaip 600 eurų per mėnesį.

Beveik pusė gyventojų, turinčių būsto paskolas, jau sako, kad susiduria su sunkumais jas grąžindami. Pavyzdžiui, labai atsargią 50 tūkst. eurų paskolą paėmę klientai dabar per metus sumoka 1260 eurų didesnę sumą nei prieš metus. Už 80 tūkst. eurų paskolą tenka pakloti 2016 eurų daugiau, o už 100 tūkst. eurų paskolą – net 2520 eurų daugiau“, – vardija E. Sabutis.

Anot parlamentaro šie rekordai – ir Vyriausybės nuopelnas.

„Priežastis, kodėl kitose ES valstybėse būsto paskolų kaina mažesnė – tai tų šalių vyriausybių teikiami pagalbos paketai, skirti didėjančioms palūkanų normoms suvaldyti. Tokią pagalbą žmonėms teikia ir mūsų artimiausios kaimynės – Latvija ir Lenkija.

Lenkijoje už paskolas keturis mėnesius per metus nereikės mokėti palūkanų. Tuo metu Austrija nusprendė teikti negrąžintinas finansines subsidijas paskolų turėtojams – net iki 10 tūkst. eurų paramą. Portugalijos Vyriausybės pateiktas pagalbos paketas leidžia gyventojams gauti metinę valstybės subsidiją, kuri gali siekti net iki 800 eurų“, – vardija E. Sabutis.

„Deja, Lietuvos Vyriausybė ir vėl išsiskiria abejingumu ir negailestingumu. Ji nieko nesiėmė dėl rekordinių maisto kainų (nors kitos šalys taikė daug įvairių priemonių), ji nežada nieko daryti ir dėl palūkanų.

Be to, ar Lietuvoje egzistuoja bankų priežiūra? Kitų ES valstybių centriniai bankai dar iki palūkanų krizės įpareigojo bankus skatinti klientus rinktis fiksuotas palūkanas. O pas mus bankai paskolas dalijo į kairę ir į dešinę, visą palūkanų normos padidėjimo riziką perkeldami ant vartotojų pečių“, – komentuoja Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Socialdemokratai yra siūlę leisti žmonėms „pasiskolinti iš savęs“, t. y. iš virtualios sumokėtų mokesčių sąskaitos.