Ir šiandien netyla kalbos, kokią įtaką katastrofa padarė Vilniaus krašto gyventojams. O baltarusių planai šalia Lietuvos sostinės esančio Astravo – kai kuriems kelia tikrą siaubą.
Iki Fukišimos avarijos ekspertai laikėsi nuomonės, jog būtina evakuacija 30 – 50 km spindulių. Dabar kalbama ir apie ne mažesnį priemonės taikymą visu šimtu kilometrų perimetru. Į zoną patektų iš viso net 14 Lietuvos rajonų.
Prieš 30 metų radioaktyvios Černobylio medžiagos užteršė 17 Lietuvos rajonų. Debesis praslinko pietvakarių Lietuva, Žemaitija ir per Palangą nukeliavo į Švediją ir Norvegiją.
Pasklido praktiškai visa Mendelejevo lentelė. Žmogui po sprogimo buvo pavojingiausias radioaktyvusis jodas, kuris suskilo ir tapo nepavojingas tik po 5 – 8 parų.
Šiuo metu daugiausiai radioaktyvių medžiagų, ypač cezio, aptinkama grybuose. Jo pėdsakų bus galima rasti ir net po 100 metų.
Černobylio avarijos likvidatorių proporcingai iš visų Lietuvos rajonų į katastrofos vietą buvo išvežta apie 7 tūkst. Daugelio iš jų jau nelikę tarp gyvųjų. Kai kurie kamavosi nežmoniškose kančiose…
Ir šiandien 40 –ties kvadratinių kilometrų spindulių aplink Černobylį žmonėms draudžiama gyventi. O didelę radiacijos dozę, manoma, gavo daugiau nei 7 000 000 europiečių.
Šiandien Vilniaus universitete pradedamas vykdyti Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkų bendradarbiaujant su asociacija „Lietuvos judėjimas „Černobylis“ parengtas projektas „Apsauginiai DNR mechanizmai – plataus masto Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų viso genomo tyrimas“.
Projekto tikslas – Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų grupėje naujausiais tyrimo metodais nustatyti apsauginius ir žalingus žmogaus genomo variantus, galinčius turėti reikšmę sveikatai.