Mokslus kremtančių daugėjo tik sostinės regione ir Klaipėdoje. Kitur – situacija kritinė

0
230

Nemažus iššūkius švietimo sistemai kelia Lietuvos demografinė situacija. Bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (iki 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo r. savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone, bei uostamiestyje.

Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. O sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.

Mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą. Tai dar labiau aštrina ir mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą, kai kuriose savivaldybėse jų per daug, kai kur trūksta. Labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių. Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tačiau turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais. Pvz., Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.

Švietimo ir mokslo ministerijos informacija