Mūsų šalies kariai 2022–2023 metais galės būti siunčiami į 12 tarptautinių misijų: daugiausia jų vyks į Ukrainą

0
300

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 120, susilaikė 3 parlamentarai.

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose lieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą. 2022–2023 m. prioritetas ir toliau bus teikiamas dalyvavimui NATO, NATO sąjungininkų koalicijų ir ES vadovaujamose tarptautinėse operacijose, bus siekiama išlaikyti šalies indėlį į JT vadovaujamą operaciją Malyje ir Lietuvos Respublikos karinę mokymo operaciją Ukrainoje“, – teigia iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Pagal priimtą nutarimą, daugiausia, iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų bus siunčiama į karinę mokymo operaciją Ukrainoje šios šalies ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.

Iki 50 karių ir kitų krašto apsaugos sistemos darbuotojų planuojama siųsti į NATO karinę mokymo operaciją Irake, taip pat į Jungtinių Tautų vadovaujamą operaciją Malio Respublikoje.

Iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų galėtų prisijungti prie JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“. Iki 30 karių – į ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją „Atlanta“, Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės operacijos užduoties vykdymo grupę „Takuba“, o iki 20 karių bus galima siųsti į ES karinę operaciją Viduržemio jūroje.

Į ES karines mokymo misijas Mozambike, Malyje ir Centrinės Afrikoje Respublikoje planuojama siųsti iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Iki 5 karių galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosove ir tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormūzo sąsiauryje.