Netrukus ant Tauro kalno iškils ilgai lauktas pastatas, tapsianti Vilniaus kultūrinės tapatybės ir modernių technologijų simboliu. Šis ambicingas projektas siekia sujungti estetinę architektūrą su pasaulinio lygio akustika, naudodamas pažangiausias statybų ir projektavimo technologijas. Anot statinių informacinio modeliavimo (BIM) ekspertės Virginijos Rimšelienės, statybų procesas bus kupinas iššūkių, kuriems spręsti prireiks pasitelkti inovatyvias BIM technologijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nacionalinė koncertų salė, įsikursianti ant Tauro kalno Vilniuje, yra vienas sudėtingiausių ir technologiškai pažangiausių projektų Lietuvoje. Dėl specifinių akustikos ir architektūros reikalavimų projektui įgyvendinti prireiks itin kruopštaus ir detalaus darbo, taip pat – ir sudėtingų skaitmeninių modelių.
„BIM padeda sujungti architektūrines vizijas su inžineriniais sprendimais, užtikrinant aukščiausios kokybės rezultatą. Ši technologija leidžia ir optimizuoti gaminių bei medžiagų kiekius, ir supaprastinti užsakymų procesą. Įgyvendinant tokio masto ir svarbos projektą, būtina maksimaliai padidinti jo efektyvumą, neprarandant jokios kokybės“, – sako „BIMhub“ vadovė V. Rimšelienė.
Teigiama, kad Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno bus ne tik unikalus kultūros traukos centras, bet ir modernus miesto gyvenimo akcentas. Pasitelkiant naujausias technologijas, ketinama sukurti erdvę, kurioje akustika, architektūra ir technologijos susijungs į harmoningą visumą, atspindinčią Vilniaus miesto dvasią ir kultūrines ambicijas.
Projektavimui iššūkių kelia ir kalno reljefas
Pasak ekspertės,būsimosios koncertų salės projektas apima nei daug, nei mažai – beveik 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto, o iššūkius kelia jo specifinė akustika. „Siekiant išlaikyti architektūrinę pastato koncepciją ir kartu integruoti moderniausias garso technologijas, reikalingas ypatingas dėmesys detalėms. Šiuo atveju BIM modeliai leidžia vizualizuoti ir suderinti visas inžinerines sistemas, išlaikant projekto vientisumą.“
Pagrindinė problema, kuri sprendžiama įgyvendinant projektą – sukurti tinkamas sąlygas šalies muzikos kolektyvams pristatyti simfoninės ir kitos muzikos kūrinius aukščiausiu lygiu. Būsimoji salė taip pat, prognozuojama, leis dar labiau atsiskleisti Lietuvos muzikos kūrėjų potencialui.
„Mūsų šalyje iki šiol nebuvo pastatyta nė viena simfoninei muzikai tinkanti koncertų salė, atitinkanti pasaulinius standartus, taikomus natūraliai tokių objektų akustikai. Be to, bus išpildomas ir kitas reikalavimas: salėje turės tilpti bent 1500 klausytojų“, – paaiškina V. Rimšelienė.
Projektavimo procese ypač svarbi ir reljefo bei gamtinės aplinkos analizė: tai ypač svarbu, nes būsimasis objektas stovės ant Tauro kalno.
„Nacionalinė koncertų salė atsiras ant vieno aukščiausių Vilniuje natūralių objektų – Tauro kalno, todėl pastato projektavimui skiriamas itin didelis dėmesys. Projektuotojai turi įvertinti tiek tai, kur stovės būsimoji salė – kalno plokštumas, šlaitus ir kt., tiek ir tai, kaip keisis reljefas bei kokios gamtinės sąlygos jį veiks“, – teigia „BIMhub“ vadovė.
Nacionalinės koncertų salės projektavimo ir statybų užkulisiai: kodėl vien projektuotojų – kelios dešimtys?
Kaip atskleidžia BIM ekspertė, vien Nacionalinės koncertų salės techninis projektas buvo rengiamas apie ketverius metus, o darbo projekto etapą planuojama užbaigti per pusantrų metų. Visas statybos procesas, planuojama, turėtų trukti iki 2029 metų. Nors tiksli projektavimo komandos sudėtis dar nėra žinoma, preliminariai joje dirbs apie 100 specialistų.
„Vienas iš įdomiausių šio projekto aspektų – įspūdinga tarptautinė specialistų komanda. Architektūrinius sprendimus kuria ispanų „Arquivio“ ir lietuvių „Cloud“ architektai, o akustinius sprendimus kartu su lietuviais inžinieriais ruošia japonų „Nagata Acoustics“. „Tai nėra tipinis projektas, todėl galime pamatyti visai kitokią projektavimo pusę – techninio kūrybingumo išraišką,“ – dalijasi V. Rimšelienė.
Anot jos,BIM technologijos bus taikomos ne tik projektavimo, bet ir statybų metu. „BIM padeda suvaldyti tokio masto projektą, užtikrinant tikslumą ir efektyvumą. Skaitmeninis modelis jau dabar leidžia simuliuoti ir optimizuoti būsimus statybos procesus.“