Ceremonija simboliškai surengta minint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo metines – istorinį Lietuvos ir Lenkijos bendrystės dokumentą, įtvirtinusį abiejų tautų teises bendroje Respublikoje.
„Šiandien dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą istorinei dviejų tautų, Lietuvos ir Lenkijos, sąjungai. Lygiai prieš 234 metus mūsų protėviai priėmė Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, o šiandien mūsų vienybės simboliu tampa modernus greitkelis, sujungęs mūsų šalis“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, modernizuota „Via Baltica“ yra gyvybinė Lietuvos arterija, atliekanti svarbų ekonominį, logistinį ir karinio mobilumo vaidmenį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis kelias tapo vartais į pasaulį, o dabar tai aukščiausius saugaus eismo ir karinio mobilumo standartus atitinkanti jungtis, stiprinanti šalies ir viso regiono saugumą.
Prezidentas pabrėžė, kad „Via Baltica“ modernizacija įsilieja į svarią bendrų Lietuvos ir Lenkijos strateginių projektų grandinę – dujotiekis GIPL, elektros tinklų sinchronizacija, energetinė jungtis „Harmony Link“ ir geležinkelis „Rail Baltica“.
„Investuodami į tokias transporto ir energetikos arterijas, investuojame į savo ateitį – į ekonominį atsparumą, energetinę nepriklausomybę ir karinio mobilumo stiprinimą. Tai yra mūsų indėlis į bendrą Europos saugumą ir solidarumą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak Prezidento, „Via Baltica“ yra Trijų jūrų iniciatyvos ašis, stiprinanti šiaurės–pietų krypties junglumą ir prisidedanti prie Europos infrastruktūros tinklų integracijos. „Kryptingos investicijos atsiperka. Tai kelias, kuriuo kartu judame į stipresnę, sujungtą ir klestinčią Europą“, – pabrėžė šalies vadovas.
Po atidarymo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų dvišalis susitikimas, kurio metu vadovai aptars pagrindines regiono aktualijas – gynybą, saugumą bei paramą Ukrainai.
