Tarp labiausiai nedarbo lygį auginusių Lietuvos savivaldybių minimos Švenčionių ir Šalčininkų

0
114

Liepos pabaigoje Vilniaus apskrityje darbo neturėjo 8,5 proc. darbingo amžiaus žmonių, prieš mėnesį – 8,1 proc. Elektrėnų savivaldybėje – 7,3 proc., prieš mėnesį – 6,6 proc. Šalčininkuose – 10,1 proc., prieš mėnesį buvo 9,3 proc., Širvintose – 8,5 proc., buvo 8 proc., Švenčionyse – 9,4 proc., buvo 8,5 proc., Trakuose – 8,9 proc., buvo 8,3 proc., Ukmergėje – 9,4 proc., buvo 8,8 proc., Vilniuje – 8,4 proc., buvo 7,9 proc., Vilniaus rajone – 8,3 proc., buvo 7,6 proc.

Užimtumo tarnyba informuoja, jog vidurvasarį darbo rinkoje fiksuota pasyvesnė darbuotojų paieška ir samda. Mažiau darbdavių ieškojo darbuotojų, mažėjo darbo pasiūlymų, mažiau darbo ieškančiųjų sugrįžo į darbo rinką. 

„Liepą įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius – mažiausias nuo kovo. Viena vertus, toks darbo paklausos sumažėjimas atspindi būdingą pasyvesnę darbuotojų paiešką vidurvasarį. Kita vertus, stebime prislopusią darbuotojų paiešką kai kuriuose sektoriuose dėl atidėtų plėtros planų ir neaiškumo dėl veiklos mastų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Toks darbo paklausos mažėjimas turi įtakos lėtesniam darbo ieškančiųjų grįžimui į darbo rinką ir nedarbo rodikliams.  

Liepą dirbti pradėjo 14,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 2,4 tūkst. mažiau nei birželį ir mažiausiai nuo metų pradžios. Neturinčių darbo asmenų skaičius per mėnesį paaugo 9,3 tūkst. ir rugpjūčio 1 d. siekė 153 tūkst. Ilgalaikių bedarbių skaičius ūgtelėjo 1,5 tūkst. iki 30,2 tūkst.  

Registruotas nedarbas didėjo 0,5 proc. punkto iki 8,6 proc. Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 57 iš 60 šalies savivaldybių. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Molėtų r. (1 proc. punktu), Kazlų Rūdos ir Švenčionių r. (po 0,9 proc. punkto), bei Plungės r., Marijampolės ir Šalčininkų r. (po 0,8 proc. punkto) savivaldybėse.  

Visgi registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį kol kas labiau atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus nei ekonominių iššūkių padarinius – praėjusių metų liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas. 

„Nepaisant iššūkių, turime kuo pasidžiaugti. Rugpjūtį pradedame mažesniu nedarbu nei pernai. Rugpjūčio 1 dieną darbo ieškančių klientų buvo 5,7 tūkst. mažiau nei 2022-aisiais, ilgalaikių bedarbių – 8 tūkst. mažiau“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.   

Kai kurių profesijų darbuotojams, darbo pasiūlymų – taip pat daugiau nei pernai. Nors mažėjo bendras laisvų darbo vietų skaičius, liepą laisvų darbo vietų daugiau nei birželį ir daugiau nei 2022 m. liepą buvo technologijų ir gamybos inžinieriams, finansų analitikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, autobusų vairuotojams, plastikinių gaminių gamybos ir medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, kasininkams, dažytojams, skardininkams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams.