Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 72 punktus. Tokios pat NT statytojų nuotaikos buvo fiksuojamos ir 2014 metais. Palyginus su optimistiškiausias 2019-aisiais, šių metų indekso reikšmė sumenko nežymiai – vos 3 punktais ir gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo augimą nuo stagnacijos.
„Šių metų Lūkesčių rodiklis (72) rodo išliekančias palankias nuotaikas NT rinkos plėtroje. Užtikrintas augimas matomas darbų apimtyse (79) ir pajėgumuose (78), nors taip pat sąlyginai aukšti išlieka ir darbų užsakymų bei darbuotojų skaičiaus augimo rodikliai (atitinkamai 75 ir 73). Beje, darbuotojų poreikis pasiekęs aukščiausią įvertį nuo 2014 metų, kada buvo pradėtas skaičiuoti Lūkesčių indeksas,“- sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, pristatydamas šių metų Lūkesčių indeksą kasmetinėje, 10-ojoje CORE konferencijoje.
Plėtros geografija iš esmės nesikeičia, tačiau stebimos kelios naujovės. 2022 metais karščiausiu nekilnojamojo turto plėtros tašku bus Vilniaus – čia naujus NT projektus ketina vystyti absoliuti dauguma (81 proc.) NT vystytojų. Kaune tą daryti ketina 23 proc. apklaustų įmonių. Klaipėdai tenka 14 proc.: „Džiugina, kad plėtros žemėlapyje atsiranda Šiauliai, kuriuose 12 proc. respondentų ketina plėtoti projektus “– teigia LNTPA vadovas.
Šiek tiek slopsta susidomėjimas Palanga – čia projektus ketina plėtoti 9 proc. respondentų, palyginus su 16 proc. 2020-aisiais. „Tikėtina, kad stebėsime pajūrio rinkos palaipsninio pasisotinimo tendencijas ir judėjimą link kokybės nei kiekybės,“ – svarsto M. Statulevičius.
Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims pastebi, kad NT statytojų dėmesio ketina sulaukti ir dar vienas šalies regionų: „Nepaisant to, kad apklausoje Panevėžio regionas nebuvo įvardintas tarp prioritetinių plėtros taškų, tačiau yra fiksuojamas nemenkas susidomėjimas norinčiųjų investuoti į būsto projektų plėtrą Panevėžyje. Šiuo metu šiame mieste sėkmingai plėtojami du didesnės apimties daugiabučių projektai (iš viso apie 230 butų), o planuojamų įvairaus dydžio būsto projektų gausa taip pat rodo, kad sėkmingi pavyzdžiai pozityviai nuteikia ir kitus investuotojus“.
Vertinant finansinius komponentus, toliau prognozuojamas žaliavų kainų augimas – šis rodiklis siekia 96. Manantys, jog žaliavų kainos augs, nurodė devyni iš dešimties (91 proc.) apklaustųjų. Taip pat numatomas ir darbuotojų darbo užmokesčio augimas (rodiklis 95), kas kartu su augančiomis žaliavų kainomis sąlygoja ir didėjantį įmonių skolinimosi poreikį (rodiklis 80).
Beveik pusės (45 proc.) apklaustų įmonių teigimu, praėjusių 2021 metų lūkesčiai buvo viršyti. Vertinant praėjusių metų veiklos rezultatams įtakos turėjusius veiksnius, pirmoje vietoje respondentai dažniausiai nurodė ekonominę šalies situaciją ir Covid-19 pandemiją (po 31 proc.), antroje – gyventojų lūkesčius (39 proc.), o trečioje – augančius statybų kaštus (27 proc.).
„Kalbant apie kliūtis NT plėtrai šiais metais, NT dalyviai dažniausiai nurodė darbų bei paslaugų kainų augimą (36 proc.) ir biurokratinius trikdžius ar nepalankią teisinę bazę (32 proc.). Ir tai yra itin stipri demotyvacija pasiūlos rodikliams,“ – teigia M. Statulevičius. Beje, vyraujanti biurokratija ir nepagrįsta teisinė bazė kaip kliūtys tvariai NT plėtrai nuo 2019 m. įgauna ryškų pagreitį – išaugo du kartus: 2022 m. – 32 proc., 2019 m. – 16 proc.
Patraukliausiomis būsto charakteristikomis ir toliau laikomas 32-50 m2 plotas, tuo tarpu patraukli kaina šoktelėjo nuo 58-87 tūkst. eurų 2021 m. (69 proc.) iki 87-145 tūkst. eurų 2022 m. (65 proc.). Pagrindiniai būsto pasirinkimo kriterijai – kaina (91 proc.) ir vieta (88 proc.). Tuo tarpu plėtotojo patirties ir reputacijos svarba per dvejus metus sumenko dvigubai (2022 m. – 26 proc., 2020 m. – 52 proc.), o statybų kokybės kriterijus – beveik tris kartus (2022 m. – 9 proc., 2020 m. – 35 proc.).
Kadangi galutinė būsto kaina išlieka pačiu svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi tarp pirkėjų, didžiausias perspektyvas išlaikys mažesnio (32-50 kv. m) ploto būstas.
Kalbėdami apie investicijas 2022 metais NT plėtotojai į gyvenamosios paskirties projektus dažniausiai ketina investuoti daugiau nei 10 mln. eurų (53 proc.), tuo tarpu į komercinės paskirties projektus investicijų apimtys planuojamos kuklesnės – iki 10 mln. Eur. Be to, net 32 proc. respondentų nesiruošia investuoti į šį segmentą.
„Nepaisant labiau rezervuotų nuotaikų komerciniame NT sektoriuje, 2022 metais augimo tendencijos prognozuojamas ir šios rinkos dalyje: labiausiai augs sandėliavimo paskirties projektų vystymas (rodiklis siekia 78, 2020 m. buvo 46), kiek nuosaikesnis – prekybos (rodiklis 62, 2020 m. buvo 46) ir biurų paskirties (rodiklis 61) NT augimas“, – įžvalgomis dalinasi LNTPA vadovas M. Statulevičius.
Palyginti su 2020 metais, biurų segmento perspektyvų vertinimas mažėja, tačiau išlieka 2019 metų lygyje. Pandemijos metu paplitęs nuotolinis darbas neturėjo pastebimos neigiamos įtakos biurų segmentui, nes ir toliau fiksuojamos stabilios investicijos į biuro paskirties objektų plėtrą šalies sostinėje.
LNTPA informacija