Nuo 2016 metų Šiaulių banko užsakymu periodiškai atliekama visuomenės apklausa atskleidžia, jog šiandien vidutiniškai du iš penkių lietuvių mano, kad norint gauti pakankamą pensiją, reikia kaupti ir pensijų fonduose.
Nors po 2019 metais įvykdytos pensijų reformos Lietuvoje kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį senatvėje valstybės mokamą pensiją įvardijančių sumažėjo net penktadaliu, šiemet Lietuvoje iš „Sodros“ išmokų pragyventi tikisi 60 proc. gyventojų.
„Žvelgiant į apklausos rezultatus, ryškiausias lietuvių nuomonės pokytis matomas 2020 metais. Natūralu – 2019 metais buvo įvykdyta pensijų reforma, kuri privertė susimąstyti apie orią senatvę, kaip ją susikurti ir ar tikrai „Sodros“ mokama pensija bus pakankama. Vis tik skaičiai nėra labai džiuginantys – nors 39 proc. žmonių supranta, jog svarbu pačiam investuoti į orią senatvę, nes valstybės mokama pensija nebus pakankama, daugybė šalies gyventojų nemano, jog kaupimas tikrai yra reikalingas“, – rezultatus vertino Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Svarstydami, iš kokių šaltinių pragyvens pensijoje, 37 proc. apklausos dalyvių įvardijo sukauptas santaupas, 30 proc. – valstybės išmokas ir antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas, ketvirtadalis šalies gyventojų planuoja lėšas užsitikrinti ir dirbdami pensijoje. Vos 15 proc. įvardijo valstybės mokamas išmokas, antrosios bei trečiosios pakopų pensijų fondus.
Šiaulių banko atstovė pabrėžia, jog turimi didžiosios gyventojų dalies lūkesčiai gali nuvilti – realūs skaičiavimai rodo ką kita.
„Tereikia įsivaizduoti situaciją, kaip pasikeistų gyvenimas, jei jūsų pajamos sumažėtų du ar tris kartus. O taip tikrai gali atsitikti senatvėje – Lietuvoje, vertinant tik „Sodros“ išmokas, jos įprastai sudaro vos kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Norint orios senatvės rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų“, – sako D. Kolmatsui.
Lietuvoje šiai problemai spręsti taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo programa. Pirmoji – privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems mokesčius – socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Antroji ir trečioji, anot ekspertės, yra vienas iš būdų nugyventi orią senatvę – pasiekti 70-80 proc. buvusių pajamų.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodant nuogąstavimams dėl antrosios pensijų pakopos efektyvumo, D. Kolmatsui pabrėžia antrosios ir trečiosios pakopų išskirtinumus.
„Nusprendus kaupti antrojoje pensijų pakopoje, šiuo metu, kol kas, Lietuvoje iš jos pasitraukti ir iki pensijos atgauti sukauptas lėšas galimybės nėra. Dėl to pastaruoju metu viešojoje erdvėje galime jausti sklandantį nerimą, o vykstančiuose protestuose galima nugirsti, jog antroji pensijų pakopa dabartiniams pensininkams krepšelį papildo nežymiomis sumomis. Tačiau čia svarbu pabrėžti, jog dabar pensiją gaunantys gyventojai į antrosios pakopos pensijų fondus įnešdavo kur kas mažesnes sumas.
Nuogąstaujantiems dėl galimybės valdyti savo kaupimą, – noriu atkreipti dėmesį ir į trečiąją pensijų pakopą, kurią gyventojai dažnai pamiršta, o jos didžiausias išskirtinumas – lankstumas. Kai pirmoje ir antroje pakopoje kaupimas vyksta automatiškai, nuskaičiuojant sumą nuo darbo užmokesčio, trečioji visiškai priklauso nuo paties kaupiančiojo. Kiek pinigų, kokiu periodiškumu, keliuose fonduose kaupti, kaip ir kada gauti išmokas, sprendžia pats trečiosios pakopos dalyvis. Be to, kaip ir antrojoje pakopoje, trečiojoje kaupti skatina ir valstybė. Antrosios pakopos dalyviams kas mėnesį krepšelį papildydama 1,5 proc. vidutinio užpraėjusių metų šalies darbo užmokesčio, o trečiojoje – suteikia gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.
Svarstant, kurią pakopą pasirinkti, noriu atkreipti dėmesį, jog rekomenduojamą 70-80 proc. buvusių pajamų ribą senatvėje pasiekti padės kaupimas visose trijose pakopose“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
Vis tik kaupiantys pensijų fonduose nurodė vos 56 proc. apklausos dalyvių. Rezultatai rodo, jog dažniau pensiją pensijų fonduose kaupia 26-55 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų tyrimo dalyviai.
„Lietuvoje taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo programa nėra naujiena – tokią sistemą taiko daugelis valstybių, į kurias norime lygiuotis. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, ieškodami geriausio pensijų sistemos pavyzdžio pasaulyje, lietuviai dažniausiai atsisuka į Skandinavijos šalis. Ir ne veltui – šių valstybių turima programa užtikrina 70 proc. buvusių vidutinių pajamų. Kai pirmoji pakopa šiuo metu leidžia užsitikrinti kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų, antroji prideda iki 20 – 30 proc. buvusio uždarbio. Likusią dalį, pačiam sprendžiant, kokią sumą investuoti, gyventojui rekomenduojama sukaupti trečiojoje pakopoje“, – sakė Šiaulių banko atstovė.
Svarstydami apie tai, kada vertėtų pradėti kaupti, 48 proc. šalies gyventojų įvardijo, jog kaupti pensijai reikėtų pradėti vėliausiai esant 18-35 metų amžiaus. 11 proc. respondentų mano, kad vėliausiai pradėti kaupti pensijai reikėtų 35-45 metų amžiaus. 14 proc. – 18 metų amžiaus. Kalbėdama apie kaupimo pradžią, ekspertė pabrėžia, jog išmintingiausia – pradėti kaupti kuo anksčiau.
„Pradėti kaupti pensijai niekada nėra per vėlu, bet, žinoma, nekaupiantiems išmintingiausia tą pradėti daryti šiandien. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo didesnės investicinės grąžos gali tikėtis. Prognozuojamus rezultatus ir investicines rizikas pateikia kiekvienas pensijų fondas, tad prieš pradedant kaupti – rekomenduojame pasidomėti plačiau”, – sako Šiaulių banko atstovė.