Norintys persikvalifikuoti Užimtumo tarnybos klientai noriai renkasi IT srities profesijas

0
117

Naujų kompetencijų įgijimas tarp suaugusių asmenų Lietuvoje dar nėra toks populiarus kaip kai kuriose ES šalyse, tačiau šia galimybe kasmet pasinaudoja vis daugiau žmonių. Keisti profesiją ar ją tobulinti gali visi ieškantys darbo: ir tie, kurie ilgai nedirba, ir tie, kuriems trūksta naujų įgūdžių bei tebedirbantys asmenys, kurių įmonėje vyksta reorganizacija.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. atsiradusi galimybė įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas sudomino daugybę žmonių. Karjerą keičiančias profesijas iki metų pabaigos įgijo net 1,6 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Daugiausiai – IT srities profesijas (1,4 tūkst.), taip pat paklausios – kompiuterijos, inžinerijos, verslo ir administravimo bei meno srities.

Šių metų pirmąjį ketvirtį 678 asmenys pradėjo dalyvauti 45 mokymo programose ir net 84,5 proc. IT srityje – grafikos dizainerio, programuotojo, web-dizainerio, informacinių sistemų testuotojo, duomenų analitiko.

Į paramos mokymuisi priemones pirmąjį metų ketvirtį įsitraukė 2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. „Atsiradus naujovei, sulaukėme didelio norinčiųjų mokytis srauto. Vadinasi, tai svarbu žmonėms, kurie nori pokyčių darbinėje veikloje, be to, tai yra didelis proveržis mokymo srityje“, – pabrėžė  Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Klientai dabar gali rinktis iš daugiau nei 130 mokymo programų, kurias baigus galima įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją. Šias programas įregistruoja profesinio mokymo teikėjai, jos paskelbtos Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje.

Vyrauja IT srities mokymo programos: jaunesniojo sistemų administratoriaus, Java, JavaScript ar .NET programuotojo, multimedijos techniko, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, kompiuterių tinklų aptarnavimo techniko, Php programuotojo, programinės įrangos testuotojo modulinės profesinio mokymo programos. Taip pat yra registruotos automatinių sistemų mechatroniko, transporto priemonių elektroniko, plastikų liejimo mašinų derintojo, metalo apdirbimo staklių operatoriaus, e. pardavėjo-konsultanto modulinės profesinio mokymo programos ir jų moduliai.

Anot V.Kamandulienės, pokyčiai profesiniame mokyme stebimi jau ne vienerius metus: „Ne tik jauni darbingo amžiaus žmonės, bet ir perkopę 50-metį, neretai jau žino, ko nori iš savo tolesnės karjeros ir pageidauja konkrečių mokymų IT ar inžinerijos srityje. Žmonės vis dažniau dairosi į aktualias darbo rinkai profesijas. Tai palengvina darbą ir mūsų specialistams. Greičiau galima suplanuoti perkvalifikavimo procesą ir padėti susirasti darbą“.

Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, profesinio mokymo priemonės efektyvumas siekė 82,5 proc. Net 84,5 proc. dalyvavusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje darbo rinkoje liko ir po 6 mėnesių.

Pageidaujantys persikvalifikuoti asmenys patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją, tačiau atsižvelgiant į darbdavių poreikį, pagrindinis dėmesys skiriamas besirenkantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas. Taip pat klientams suteiktas statusas Užimtumo tarnyboje turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o jei mokymas finansuojamas ES struktūrinių fondo lėšomis, turi atitikti projektų tikslines grupes. Dalyvavimas profesiniame mokyme turi būti numatytas ir individualiame užimtumo veiklos plane.

Norintiems persikvalifikuoti valstybė teikia paramą ir finansuoja darbo neturinčio ar užimto asmens mokymo paslaugas: pasirinktos mokymo programos kainą ir su tuo susijusias išlaidas.

Užimtumo tarnyba finansuoja mokymo programų vykdymą priklausomai nuo asmens pasirinktos mokymo programos, jos tipo (formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programa, ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa) ir pagal kokią paramos mokymuisi priemonę bus vykdomas kvalifikacijos ar kompetencijos įgijimas.

Jei mokymo programos kaina, kurią nurodo mokymo teikėjas, neviršija Užimtumo įstatyme numatytų mokymo paslaugų finansavimo ribų, Užimtumo tarnyba finansuoja visą mokymo programos kainą. Taip pat mokymosi metu bedarbiams yra mokama 0,5 MMA dydžio stipendija. Bedarbiams taip pat yra kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausio mokymo teikėjo, sveikatos patikros išlaidos bei, esant poreikiui, apmokamos apgyvendinimo išlaidos.

Užimtumo tarnybos informacija