Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, pastebi, kad aktyvumas gyvenamojo NT rinkoje matomas ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
„Panašu, kad veikia suspaustos spiralės efektas – du metus mažesnių palūkanų laukę ir pagaliau jų sulaukę gyventojai skuba įsigyti nuosavus namus. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad būstai Lietuvoje brangsta dviženkliu tempu – Kaune augimas buvo sparčiausias ir viršijo 18 proc., Klaipėdoje siekė beveik 14 proc. Tuo metu Vilniuje kainų augimas siekė apie 8 proc.“, – teigia G. Ilekytė.
Pasak jos, šias tendencijas sustiprina ir pastaraisiais metais augantis gyventojų skaičius Lietuvoje: „Turime ne tik grįžtančius anksčiau emigravusius Lietuvos piliečius, bet ir vokiečių karius bei imigrantus iš kitų valstybių.“
Papildomą impulsą paklausai suteikia ir investicinio būsto pirkėjai – Registrų centro duomenimis, kas trečias sandoris Vilniuje sudaromas ne dėl pirmojo būsto: „Panašu, kad šiais metais būsto paklausa neslūgs, o tai reiškia, jog kainų augimas išlaikys tempą.“
Kas ir kokį būstą perka?
„Swedbank“ duomenys rodo, kad būstą dažniausiai įsigyja 30-35 metų amžiaus gyventojai. Vidutinė naujos paskolos suma siekia 130 tūkst. eurų. Populiariausias pasirinkimas – butai, kuriems suteikiama apie 72 proc. visų būsto paskolų, likę 28 proc. tenka namams ir kotedžams.
„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti apie 64 kv. m dydžio butą. Klaipėdoje įperkamumas yra didžiausias tarp didžiųjų miestų ir siekia apie 91 kv. m, Kaune – beveik 89 kv. m, nors pastarajame mieste būsto kainos augo sparčiau nei atlyginimai.
„Deja, tolimesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje – Europos Centrinio Banko palūkanų mažinimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant, gyventojų galimybės įpirkti būstą išliks žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio“, – teigia G. Ilekytė.
Ar rinka neužmigs ant laurų?
„Lietuvių polinkis investuoti į NT išlieka stiprus – net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 70 proc. Be to, apie penktadalis lietuvių turi daugiau nei vieną NT objektą, todėl ši turto klasė išlieka patraukli net ir mažėjant nuomos grąžai“, – pažymi „Swedbank“ ekonomistė.
Apžvelgdama ateities perspektyvas, ji atkreipia dėmesį ir į galimą II pensijų pakopos lėšų poveikį rinkai: „Kaip rodo Estijos pavyzdys, apie 15 proc. išsiimtų lėšų buvo nukreipta į NT. Lietuvos atveju tai galėtų reikšti apie pusę milijardo eurų papildomų lėšų per dvejus metus, o tai, tikėtina, dar labiau skatintų paklausą.“
Lietuvos bankas taip pat paskelbė atsakingo skolinimo nuostatų pokyčius, kurie įsigalios šių metų rugpjūčio 1 d. – iki 10 proc. mažinamas pradinis įnašas pirmajam būstui, tačiau griežtinamos sąlygos jau turintiems būsto paskolą.
„Apie 70 proc. visų būsto sandorių sostinėje sudaromi su paskola, todėl šie pakeitimai palengvins pirmojo būsto įsigijimą, bet kartu dar labiau skatins paklausą. Visgi, tikėtina, kad šis poveikis bus trumpalaikis, o 2027 m. NT rinka taps gerokai ramesnė“, – apibendrina G. Ilekytė.