Sprendimas priimtas, atsižvelgus į pastarosios savaitės duoenis: vasario 18-24 d. sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Vilniaus mieste buvo 74,53 atvejai 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudarė 7,4 proc. bendro sergamumo.
Pasak sveikatos specialistų, tikimybė užsikrėsti ir susirgti gripu sumažėjo, tačiau visiškai neišnyko. Vilniečiams ir toliau rekomenduojama nepamiršti laikytis profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, vengti čiaudinčių, kosinčių, stiprinti imunitetą.
Nuo sausio 30 d. Vilniaus mieste sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) palaipsniui mažėjo: epidemijos paskelbimo metu sergamumas buvo 181,34 atvejai. Gripo epidemija tęsiasi, kai sergamumo rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
Sostinės savivaldybės administracija epidemijos metu suteikė galimybę savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ar lankstesniu darbo grafiku, pasirūpino profilaktikos priemonėmis. Tuo pasinaudojo daugiau kaip 300 darbuotojų.
Kaip rodo statistika, gripo epidemija Vilniuje dažniausiai trunka apie dvi – tris savaites: 2019 m. gripo epidemija paskelbta sausio 30 d. o atšaukiama vasario 27 d. (3 savaitės), pernai gripo epidemija paskelbta vasario 8 d., atšaukta kovo 7 d. (3 savaitės). Nuo 2013 m. iki 2018 m. gripo epidemija Vilnių aplenkė.
Sostinė – šeštoji savivaldybė, paskelbusi epidemijos pabaigą. Vakar gripo epidemiją rekomenduota atšaukti Akmenės, Rokiškio, Telšių, Mažeikių ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijose. Vakar gripo epidemijos pabaigą paskelbė Klaipėdos rajono savivaldybė. Dar anksčiau gripo epidemiją nutraukė Ignalinos, Kauno, Kėdainių ir Ukmergės rajonų savivaldybės.