Prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, Kernavės piliakalnio II, vad. Mindaugo sostu, šlaite neseniai pastebėtos nuošliaužų juostos.
Vakariniame šlaite susiformavo maždaug 15 metrų pločio ir apie 1 m gylio nuošliauža.
Taip pat šiame piliakalnyje, šiaurės vakariniame šlaite, susiformavo velėnos įtrūkimas ir grunto deformacija.
Manoma, jog gruntas pajudėjo, nes nebuvo įšalo, o greitai tirpstantis sniegas susigėrė į žemę. Taip pat įtakos turėjo piliakalnių šlaitų geologinė sandara, ji yra mišri – smėlio, žvyro sluoksniai ar intarpai kaitaliojasi su priesmėlio ar priemolio sluoksniais, o tokia grunto sluoksnių sandara dėl skirtingo vandens pralaidumo ir atsparumo šlyčiai destabilizuoja šlaitus.
Dėl lankytojų saugumo nuošliaužų zonoje įrengiama laikina apsauginė perspėjanti užtvara. Siekiant nustatyti būtinus piliakalnių šlaitų stabilizavimo bei tvarkybos darbų apimtis ir šių darbų preliminarius vykdymo kaštus, nuspręsta kreiptis į ekspertus – atestuotus projektuotojus, geologus ir archeologus.
Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.
KPD informacija