Anot turizmo bendrovės „Novaturas“ atstovų, dėl staigiai išaugusių keliautojų srautų oro vežėjai vis dar susiduria su veiklos iššūkiais, tačiau aviacijos sektorius sparčiai vejasi padidėjusius paklausos lūkesčius. Tiesa, dėl galimų nesklandumų atostogas rekomenduojama planuoti iš anksto, nes nusprendus keliauti paskutinę minutę rizikuojama negauti norimo viešbučio ar skrydžio.
Situacija sudėtingiausia Europoje
Naujausi aviacijos statistikos kompanijos „Cirium“ pateikti duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai nuo sutrikusių skrydžių nukentėjo Europos oro uostai. Europoje iš viso jau atšaukta daugiau kaip 15,7 tūkst. rugpjūčio mėnesiui suplanuotų skrydžių.
Remiantis tais pačiais „Cirium“ duomenimis, daugiausiai rugpjūčio mėn. skrydžių atšaukė skrydžių bendrovė „Türk Hava Yolları“ (anksčiau vadinęsi „Turkish Airlines“). Pastaroji vien antrą liepos savaitę atšaukė daugiau nei 4,4 tūkst. pakilimų. Vos mažiau skrydžių atšaukė „British Airways“, „EasyJet“ „Wizz Air“ ir „Lufthansa“. Pastaroji taip pat paskelbė, kad atšauks 2 tūkst. šią vasarą numatytų skrydžių iš Frankfurto ir Miuncheno. Aviakompanija teigia, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į darbuotojų trūkumą oro uostuose ir tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją.
Vis dėlto, kelionių organizatorius sako, kad per daug nerimauti nereikia. „Nors bendras atšaukimų Europoje skaičius iš pirmo žvilgsnio atrodo labai didelis, iš tiesų jis sudaro tik du procentus viso rugpjūčio mėnesio skrydžių tvarkaraščio Europoje. Svarbu pastebėti ir tai, kad labiausiai paveiktos vakarinės Europos šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija. Tai nėra tos kryptys, į kurias mūsų keliautojai dažniausiai skrenda praleisti savo vasaros atostogų“, – sako „Novaturo“ generalinis direktorius Vitalij Rakovski.
Nepaisant to, jis pataria visas būsimas keliones planuoti iš anksto ir gerai pasidomėti vyraujančia statistika: „Džiugu, kad žmonės vėl aktyviai keliauja – šių metų liepos pradžioje jau buvome pardavę tiek kelialapių, kiek per visus praėjusius metus. Dėl tokio keliautojų aktyvumo išaugo ir populiariausių kurortų užimtumas. Pavyzdžiui, Graikijos Rodo sala sulaukia net 15 proc. didesnio keliautojų srauto nei 2019 metais. Dėl to patariame keliones planuoti likus mažiausiai dviems mėnesiams, kad būtumėte užtikrinti, kad tikrai gausite norimą viešbutį bei vietą lėktuve.“
Pasak V. Rakovski, keliaujant šiandienos aplinkybėmis ypatingai išryškėja keliavimo su kelionių organizatoriumi privalumai: „Žinoma, lėktuvų vėlavimų neišvengia ir kelionių organizatoriai, bet mes turime savo atstovus užsienyje, todėl keliautojams patekus į bet kokią keblią situaciją, drauge stengiamės operatyviai jais pasirūpinti. Jei, tarkime, skrydis vėluoja ir tenka likti nakvoti vėlavimo kryptyje, kartu su partneriais įsipareigojame pasirūpinti keliautojų nakvyne ir maitinimu. Suprantama, kad skrydžių vėlavimai ar atšaukimas jokiomis aplinkybėmis nėra malonūs arba ne visais atvejais gali pavykti pasirūpinti keliautojais taip operatyviai, kaip norėtume. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje, net ir susiduriant su šiandienos iššūkiais, daugiau nei 80 proc. mūsų skrydžių įvyksta laiku, o didžioji dalis vėlavimų būna ne ilgesni nei 30 min.“
„Visuomet su oro vežėjais ir partneriais stengiamės padaryti viską, kad keliautojais būtų pasirūpinta. Vis dėlto, kai kurių faktorių suvaldyti neįmanoma – avialinijų kompanijoms užtrunka samdyti ir apmokyti naują personalą, oro uostuose trūksta specialistų. Be to, oro erdvė taip pat turi savo limitus – jos perpildymas turi įtakos skrydžių vėlavimams. Tad visi kol kas esame šios situacijos įkaitai“, – priduria V. Rakovski.
Lietuvoje situacija stabili
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas tikina, kad atšaukiamų skrydžių proporcija birželio mėnesį nerodė didesnės neigiamos tendencijos. Pasak jo, Vilniaus oro uoste birželio mėnesį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus. Palyginimui, 2019 m. buvo atšaukta beveik 1,3 proc. nuo visų įvykdytų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių proporcija dar mažesnė.
A. Stikliūno teigimu, skrydžių vėlavimai birželio mėnesį taip pat nebuvo stipriai išaugę. Vėlavimų, kurie truko dvi valandas ir daugiau, skaičius labai panašus į tą, kuris buvo dar prieš pandemiją ir siekia apie 2,3 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.
„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Šiuo metu Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos išryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.